„Lietuvos žinios”, rugsėjo mėnesį išspausdinusios rašinius „VMI – naujai susiformavęs klanas”, „Korupcijos voratinklis apraizgė Lietuvą” ir „VMI – prieglauda giminėms ir verslui”, ilgai ir nesėkmingai siekė gauti interviu iš Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko Modesto Kaseliausko, kad šis įvertintų rašiniuose įvardytas problemas.
Praėjusią savaitę pagaliau sutikęs duoti interviu LŽ ir paprašęs iš anksto atsiųsti klausimus M.Kaseliauskas likus valandai iki pokalbio per atstovą spaudai susitikimą atšaukė. Į LŽ klausimus VMI vadovas atsakė raštu.
Privati veikla neregistruota?
– Ar galėtumėte prisiminti, kaip tapote VMI vadovu ir kaip buvo formuojama jūsų pavaduotojų komanda? Kodėl nutarėte apsieiti be finansinį išsilavinimą turinčių specialistų ir pasirinkote išimtinai M.Romerio universitetą baigusius teisininkus? Kodėl jūsų komandoje nėra moterų? Ar aptarėte pavaduotojų kandidatūras su finansų ministru, ar jūsų pasirinkimui jis pritarė?
– VMI prie FM viršininko pareigas gavau laimėjęs konkursą. Komandos pasirinkimą lėmė tik darbuotojų kompetencija ir kvalifikacija. Kolektyvą sudaro darbuotojai, o ne vyrai ir moterys. Pavaduotojai į darbą priimami konkurso būdu. Kandidatūros su ministru nederinamos, nes VMI yra savarankiška institucija, o ministras nuolat informuojamas apie priimamus sprendimus ir veiklos rezultatus.
– Kaip vertinate savo pavaduotojo Sauliaus Trečekausko kompetenciją, ar ji pakankama, kad S.Trečekauskas galėtų būti vienu iš VMI vadovų? Teisės magistro kvalifikacinį laipsnį jis įgijo tik prieš penkerius metus, būdamas 36-erių, o iki tol apie dešimt metų dirbo barmenu, vairuotoju, ėjo kitas panašias pareigas. Ar, jūsų nuomone, toleruotina, kad S.Trečekauskas, dirbdamas VMI, aktyviai užsiima privataus verslo plėtojimu bei asmeninio nekilnojamojo turto sandoriais?
– S.Trečekauskas į darbą priimtas konkurso būdu. Jis turi reikiamą kvalifikaciją ir patirtį, jo biografija yra vieša ir prieinama kiekvienam. Jokios veiklos S.Trečekauskas nėra įregistravęs. Asmeniniai S.Trečekausko nekilnojamojo turto sandoriai yra deklaruoti.
– Žurnalistams esate sakęs, kad VMI tampa vakarietiškai dirbančia, nepriklausoma įstaiga. Kokie įstaigos veiklos pokyčiai pasuko ją modernesne kryptimi? Ar tam pakako atleisti kai kuriuos darbuotojus, ar buvo pakeisti ir kai kurie VMI veiklos principai, įgyvendintos reformos?
– Jūsų minimų žodžių autorystės prisiimti negalėčiau, tai plačiai paplitusi nuomonė. VMI yra gyva ir nuolat besikeičianti organizacija. Šių pokyčių tikslas tik vienas – dar geresnis ir efektyvesnis mokesčių administravimas. Elektroninio deklaravimo sistema, dėmesys mokesčių mokėtojų aptarnavimui, aptarnavimo standartai, slapto kliento tyrimai institucijos viduje – visa tai daroma siekiant kokybiško mokesčių mokėtojų aptarnavimo.
EDS tampa ne tik deklaravimo, bet ir kitų elektroninių paslaugų sistema. Daugiausia informacijos mokesčių mokėtojams teikia VMI interneto svetainė. Naujovės – įgyvendinti aptarnavimo standartai ir naujų mokesčių mokėtojų aptarnavimo tvarka.
Blaškosi tarp statybų ir nuomos
– Norėtųsi daugiau aiškumo dėl VMI paskelbto patalpų nuomos konkurso, jo eigos ir priežasčių, dėl kurių konkursas buvo nutrauktas. Ar apsispręsta, kaip bus ieškoma patalpų VMI – statomas naujas pastatas ar nuomojamas? (LŽ rašė apie konkursą, kurį, neoficialiomis žiniomis, laimėjo valstybinių įstaigų konkursus nuolat laiminti UAB „Vėtrūna”.)
– Patalpų klausimas pradėtas kelti labai seniai, jis derinamas su Finansų ministerija. Ankstesnė VMI vadovė bandė gauti sklypą pastato statybai bei derėjosi su Vilniaus apskrities viršininko administracija. 2005 metų pabaigoje Finansų ministerija užsakė studiją, kurioje pateiktas optimalus variantas: visas Vilniuje turimas VMI patalpas realizuoti ir nuomotis vieną pastatą. Vien Vilniuje VMI išsidėsčiusi 8 vietose, taip iš tiesų labai nepatogu aptarnauti mokesčių mokėtojus bei administruoti instituciją.
Pastatų nuomos klausimas nuolat derinimas su Finansų ministerija. Asignavimai šiems metams jau buvo numatyti, jiems pritarė ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl VMI pastatų klausimo Finansų ministerijoje sudaryta darbo grupė, kuri ieško sprendimo, kaip susiklosčiusią padėtį pagerinti.
– Telšių AVMI patalpas nuomojasi iš UAB „Vėtrūna”, o VMI, jei nebūtų nutrauktas konkursas, taip pat jas būtų nuomojusis iš UAB „Vėtrūna”. Kuo šios bendrovės patalpos patrauklios mokesčių inspekcijai?
– Telšių AVMI patalpas iš UAB „Progresyvus verslas” (UAB „Progresyvus verslas” yra antrinė UAB „Vėtrūna įmonė – aut.) pradėjo nuomotis 2005 metų pradžioje, asignavimus tam skyrė buvusi VMI vadovė. Sutartis yra ilgalaikė ir tebegalioja iki šiol. Plačiau pakomentuoti šį sandorį, manome, galėtų buvusi VMI viršininkė V.Latvienė.
VMI konkursą (patalpoms Vilniuje – aut.) vykdė pagal visus teisės aktų reikalavimus, jame dalyvavo trys pretendentai. Konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad sutartis sudaroma tik skyrus finansavimą. Kadangi finansavimo neskirta, konkursas buvo nutrauktas. Jokių pažeidimų per konkursą nenustatyta, jam vykstant patys konsultavomės su Valstybės kontrole. Spaudoje pasirodė klaidinanti informacija, neva konkursą sustabdė premjeras. Tai netiesa.
– Ar UAB „Vėtrūna” pastaraisiais metais buvo tikrinama? Jei taip, tai kada ir kokio masto buvo patikrinimas ir kokie jo rezultatai?
– Nuo 2005 metų gruodžio mėnesio iki š. m. rugpjūčio pabaigos Jūsų minima bendrovė tikrinta 7 kartus. Pažeidimų nenustatyta.
Marijampolė pažeidimų rado, Vilnius – ne
– Kuo baigėsi Viešosios įstaigos „Verslo angelas” patikrinimas? Ar medžiaga buvo perduota FNTT? Kaip šiuo metu kontroliuojamas 2 proc. pajamų mokesčio pervedimas? (Marijampolės AVMI 2006 metais pagavo „Verslo angelą” verčiant klientus pervesti 2 proc. pajamų mokesčio už deklaracijų užpildymą – aut.)
– Per patikrinimą nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad klientai buvo verčiami mokėti už deklaracijų pildymą, įstaiga turi teisę gauti paramą. Padaryta išvada, kad gyventojų suteikta parama nelaikoma apmokėjimu už jiems suteiktas paslaugas.
VMI nuolat kontroliuoja ir stebi, kad 2 proc. GPM skyrimas paramai vyktų skaidriai ir teisėtai. Primename, kad atvejis Klaipėdoje (kai buvo neteisėtai pervesta parama vienai organizacijai) atskleistas bendradarbiaujant VMI ir FNTT.
– Ar galite išsamiau papasakoti apie bendradarbiavimą su FNTT – kiek kartų iš VMI į FNTT buvo perduota informacija? Palyginimui būtų pravartu pamatyti skaičius nuo 2002 iki 2007 metų.
– Bendradarbiavimo su FNTT ir kitomis teisėsaugos institucijomis pobūdį ir būtinumą lemia įstatymuose numatytos institucijų funkcijos ir jų kompetencija.
Svarbiausia – užduotys
– Kokia situacija dėl PVM grobstytojų? Kokie pastarųjų metų VMI laimėjimai šioje srityje? Ar pasiteisino naujų PVM mokėtojų registravimo kontrolės sistema?
– Atsižvelgdama į įstatymais suteiktą kompetenciją VMI labai daug dėmesio skiria prevenciniam darbui. Pastaraisiais metais nuolat vykdomos PVM biudžeto pajamų surinkimo užduotys. Per šių metų aštuonis mėnesius PVM surinkta 860 tūkst. litų daugiau, nei planuota.
Labai palankiai Lietuvos mokesčių administratoriaus veikla PVM kontrolės srityje vertinama ir tarptautiniu lygiu – tai išsakoma daugelyje susitikimų, kuriuose dalyvauja ES šalių mokesčių administratoriai. 2006 metais FNTT perduotoje medžiagoje figūravo apie 31,1 mln. litų nesumokėto PVM suma. Per šių metų pirmąjį pusmetį perduotoje medžiagoje minima 15,5 mln. litų PVM suma.
80 procentų – moterys
– Kaip keitėsi VMI darbuotojų skaičius, jų sudėtis? Ar galima būtų palyginti 2002 ir 2007 metų duomenis?
– 2002 metų sausio 1 dieną visoje VMI dirbo 3516 darbuotojų. Iš jų 80 proc. – moterys, 68 proc. darbuotojų stažas VMI didesnis nei 5 metai. Šių metų pradžioje VMI dirbo 3832 darbuotojai. 80 proc. kolektyvo ir toliau sudaro moterys. 68 proc. darbuotojų valstybės tarnybos stažas didesnis nei 6 metai.
– Kaip keitėsi VMI darbo rodikliai? Būtų įdomu sulyginti tą patį laikotarpį – 2002 ir 2007 metus.
– Pagrindinis VMI darbo rodiklis – surenkamas biudžetas. Nuo 2002 iki 2007 metų VMI surenkama nacionalinio biudžeto dalis padidėjo 2,5 karto. Administravimo efektyvumą aiškiai parodo administravimo išlaidos – jos kasmet mažėja.