Lietuvos verslininkai vis stipriau jaučiasi antrajame pagal dydį Rusijos mieste Sankt Peterburge ir jo regione. Greta tradicinių verslų – statybų ir pieno produktų importo – lietuviai čia yra užėmę lyderių pozicijas daugiabučių priežiūros ir grybų supirkimo rinkose.
Jau visiškai nenuostabu, kad centriniame Sankt Peterburgo Nevskio prospekte galima paskanauti cepelinų, Kėdainių blynų, lietuviškų dešrų bei Palangos duonos. Netrukus buvusiame Rusijos carų mieste duris atvers dar vienas lietuviškų patiekalų restoranas ir tik lietuviškais maisto produktais prekiausianti parduotuvė.
Didžiausia bėda, su kuria susiduria Sankt Peterburge dirbantys lietuvių verslininkai ir diplomatai, yra tai, jog į šį miestą nėra tiesioginių skrydžių iš Vilniaus.
Per mažos apimtys
Pasak Sankt Peterburge dirbančio Lietuvos ekonomikos atašė Rimanto Šegždos, šiame Rusijos regione dirba apie 300 lietuviško kapitalo įmonių, iš kurių apie 60 yra aktyvios. Į Sankt Peterburgą jau seniai savo produkciją eksportuoja mūsų šalies pieno perdirbėjai – bendrovės „Pieno žvaigždės”, „Rokiškio sūris”. Prieš porą mėnesių Sankt Peterburgo parduotuvėse pasirodė ir lietuviškos dešros.
„Susidomėjimas lietuviškais maisto produktais yra didelis, mat jie jau nuo seno yra pagarsėję aukšta kokybe. Tačiau pagrindinė mūsų gamintojų problema yra per menki pajėgumai – jie fiziškai negali patenkinti puspenkto milijono žmonių turinčios Sankt Peterburgo rinkos, o su mažomis partijomis į didžiuosius prekybos centrus nepateksi”, – sakė R. Šegžda.
Kur kas geriau, pasak Lietuvos generalinio konsulo Sankt Peterburge Eitvydo Bajarūno, sekasi keletai Varėnos firmų, superkančių grybus aplink antrąjį pagal dydį Rusijos miestą esančioje Leningrado ir gretimoje Pskovo srityse.
„Šioje srityje lietuviai yra monopolininkai. Iki atvykstant varėniškiams vietiniai rusai net nerinkdavo voveraičių, laikydami jas blogais grybais. Tuo metu lietuviai pradėjo organizuoti šių grybų supirkimą, atsiveža savus žmones, kurie išrūšiuoja ir supakuoja šias gamtos gėrybes ir Lietuvoje registruoti vilkikai išveža jas į Prancūziją, Vokietiją. Po trijų dienų rusiškos voveraitės jau guli šių šalių parduotuvių lentynose”, – pasakojo E. Bajarūnas.
Nebaisios net eilės
Pasak generalinio konsulo, bene daugiausia problemų lietuviai verslininkai patiria ties Latvijos-Rusijos siena, kur nusidriekia net dešimčių kilometrų ilgio vilkikų eilės. Tačiau ir šiuos nepatogumus esą kompensuoja gaunamas pelnas.
„Teiravausi vežėjų firmų atstovų, ar jiems apsimoka po savaitę ir ilgiau laikyti vilkiką prie sienos, mokėti vairuotojui už šį laikotarpį atlyginimą. Atsakymai buvo vienareikšmiai – pelno marža yra gana didelė ir ji visiškai kompensuoja išlaidas. Ypač didelis pelnas gaunamas prieš Naujuosius metus, kai milžiniškai išauga vartojimas. Tada vilkikai prie sienos pasiunčiami dar gruodžio pradžioje, nes, pavyzdžiui, pernai eilės buvo nusidriekusios net 35 kilometrus”, – pasakojo E. Bajarūnas.
Pasak jo, gendančius produktus vežančios firmos turi specialius leidimus ir sieną kerta nestovėdamos eilėse.
Anot diplomato, pačiame Sankt Peterburge labai trūksta logistikos centrų, tad vietos verslas ir valdžia išskėstomis rankomis sutiko Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros įmonę „Hanner” ir transporto bendrovę „Girteka”, kurios apie 100 mln. JAV dolerių investuos į naujo logistikos centro statybas.
Lietuvybės nereklamuoja
Viena sėkmingiausių lietuvių invazijų į Sankt Peterburgą E. Bajarūnas vadina „Rubicon group” valdomos bendrovės „City Service” įsitvirtinimą pastatų priežiūros rinkoje.
„Situacija daugiabučių priežiūros rinkoje Sankt Peterburge šiuo metu yra tokia, kokia Lietuvoje buvo maždaug prieš 10 metų. Rusijoje nėra jokio patyrimo, kaip reikia tvarkytis šioje srityje, tad „City Service” sėkmingai atrado savo nišą”, – teigė generalinis konsulas.
Komunalinio ūkio paslaugų rinkos reforma Rusijoje prasidėjo 2005 metais. Anksčiau išimtinai valdiškų įmonių prižiūrėtus daugiabučius namus buvo leista administruoti privačioms bendrovėms.
„Matydama perspektyvas sėkmingai plėtrai, „City Service” pernai nusprendė veiklą pradėti Sankt Peterburge, nes šiame mieste reforma vyko sparčiausiai, privačioms bendrovėms buvo pasiūlyta prižiūrėti didesnę dalį gyvenamojo fondo, nei kituose miestuose. Be to, tai ketvirtas pagal dydį miestas Europoje, bendras jo gyvenamųjų namų plotas sudaro apie 101 milijoną kvadratinių metrų”, – apie veiklos pradžią pasakojo „City Service” generalinis direktorius Žilvinas Lapinskas.
Trys jo vadovaujamos įmonės valdomos bendrovės šiuo metu prižiūri 3 proc. Sankt Peterburgo daugiabučių fondo, planuojama užimti iki 10-15 proc. rinkos. Plėtros į kitus Rusijos miestus neplanuojama, nes reforma Sankt Peterburge dar nesibaigė, tad ketinama visą dėmesį skirti šiam miestui. Kitas didelis privatizacijos etapas Sankt Peterburge numatomas šių metų pabaigoje.
Ž. Lapinsko teigimu, nors Rusija lietuviams asocijuojasi beveik tik su sovietiniais laikais, iš tiesų kai kuriuo atžvilgiu ten valdymas „sveikesnis” nei Lietuvoje.
„Rusų valdininkai yra geri specialistai, išmano savo darbą – su neišmanėliais ten nesusidursi, o Lietuvoje to pasitaiko. Vienas iš kokybiško darbo pavyzdžių – nuo rugpjūčio visų komunalinių mokesčių tarifai išaugo maždaug 12 procentų. Sankt Peterburgo politikai šioje srityje nesilaiko populistinių nuotaikų, ką dažnai matome pas mus, kai prieš rinkimus didelė dalis partijų pradeda mokesčių mažinimo arba bent pažadų sumažinti mokesčius vajų. Tad šiuo metu komunaliniai mokesčiai Rusijoje yra keleriopai didesni nei Lietuvoje, nors atlyginimai mūsiškiams tikrai neprilygsta”, – pasakojo Ž. Lapinskas.
Anot jo, Sankt Peterburge dirba tik du trys lietuviai, kurie prižiūri juridinius reikalus, padeda formuoti personalą, vertina perimamų objektų techninę būklę. Visi likę darbuotojai – rusai, daugiausia vietiniai gyventojai, dalis jų – privatizuotų įmonių senbuviai.
Ž. Lapinskas paatviravo, kad Sankt Peterburge nesistengiama afišuotis, jog „City Service” yra lietuvių kompanija, nes norima, kad ją priimtų kaip savą.
Dar viena sritis Rusijoje, kurioje nuo šių metų pavasario veikia „City Service” – tai šilumos apskaitos prietaisų diegimas.
Malonumai skrandžiui
Pagrindiniame Sankt Peterburgo Nevskio prospekte jau pusantrų metų veikia 200 vietų restoranas „Tri peskaria”, kuriame galima paskanauti cepelinų (350 rb.), lietuviškų dešrelių su kopūstais (260 rub.), Kėdainių blynų (300 rb.), „Palangos” duonos (20 rb.). Šią įstaigą kartu su vietos verslininku lygiomis dalimis įsteigė vilnietis Germanas Sapryginas.
Interjerą restoranui, į kurį iš viso investuota apie pusė milijono litų, kūrė pats G. Sapryginas. Pokalbininkas sakė, kad tai daryti jam nebuvo sunku, nes pagrindinis jo verslas Sankt Peterburge yra patalpų remontas. Verslininkas Lietuvoje Kaziuko mugėse pirko įvairius kaimiškus rakandus, kurie dabar puošia restoraną. Vienas iš jame kabančių paveikslų buvo pirktas Klaipėdoje.
„Už kvadratinį metrą patalpų nuomos per mėnesį teka mokėti 20 JAV dolerių. Į minusą nedirbame, tačiau ir didelių pelnų nėra, uždirbtas lėšas vėl investuojame į restoraną”, – sakė G. Sapryginas.
Pokalbininkas pasakojo, kad anksčiau restorane buvo prekiaujama ir „Švyturio” alumi, tačiau jo buvo atsisakyta, nes apyvarta buvo nedidelė, o dėl užstatų tekdavo iššaldyti nemažai lėšų – apie 40 000 eurų.
„Cepelinus 3 mėnesius vietinius darbuotojus mokė gaminti lietuvis virėjas. Tačiau dėl egzotiškumo jais dažniausiai mėgaujasi Sankt Peterburge apsilankę lietuviai, kurių skrandžiams šis maistas yra įprastas. Populiariausi iš lietuviškų patiekalų – Kėdainių blynai”, – sakė verslininkas.
Artimiausiuose jo planuose – viename iš centrinių Sankt Peterburgo rajonų atidaryti vien tik lietuviškais maisto produktais prekiausiančią parduotuvę. Lietuvos ekonomikos atašė R. Šegždos žiniomis, netrukus Sankt Peterburge bus atidarytas restoranas, kuriame visi patiekalai ir gėrimai bus vien tik lietuviški.
Statybininkų rojus
G. Sapryginas jau dešimtmetį Sankt Peterburge užsiima biurų, restoranų, elitinių butų apdaila. Užsiimti šia veikla Rusijoje jį pakvietė pažįstami. Iš pradžių čia darbavosi 20 lietuvių brigada, dabar didžioji dalis darbuotojų yra vietiniai. Anot pokalbininko, vidutinis statybininkų atlyginimas šiuo metu siekia 800 JAV dolerių (1 937 litai).
Verslininkas teigė, kad neturėdamas Rusijos pilietybės iki šiol sėkmingai galėjo dirbti su komercine viza, tačiau artimiausiu metu numatoma priimti įstatymų pakeitimus ir reikės darbo leidimų. Tai, anot jo, labai apsunkins verslo sąlygas.
Statybų verslu Sankt Peterburge užsiima ir jau ketverius metus veikiančio Šiaurės-Vakarų Lietuvos-Rusijos verslo klubo prezidento Audriaus Piliaus įmonė, kurioje dirba 87 žmonės. Ji jau dešimt metų gražina miesto fasadus plieno gaminiais, parduoda metalo gaminius.
„Konkurencija nėra tokia didelė kaip Lietuvoje, nes labai trūksta informacijos apie tam tikras veiklos rūšis, nėra statistikos, kas kiek gamina, kas kiek parduoda. Tačiau jau kuriasi verslininkų asociacijos, kurios tikriausiai ir atsakys į šiuos klausimus. Statybų sparčiai daugėja. Rusija, kaip ir kitose srityse, taip ir statybų, trim penkeriais metais atsilieka nuo naujųjų Europos Sąjungos narių. Sankt Peterburge yra nemažai valstybinių užsakymų, nes vykdoma programa „Sankt Peterburgo fasadai”. Dabar daug investicijų nukryps į Sočį, kuris pradeda ruoštis žiemos olimpinėms žaidynėms”, – pasakojo A. Pilius.
Anot jo, Rusijoje, kaip ir Lietuvoje, trūksta statybininkų ir ši sritis esą neišgyventų be atvažiuojančių uzbekų, moldavų, ukrainiečių, tadžikų. A. Piliaus įmonėje apie trečdalį darbuotojų sudaro žmonės, atvykę iš kitų Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių. Vidutinis statybininkų atlyginimas, pasak pokalbininko, siekia apie 2 500 litų.
Tiek A. Pilius, tiek ir G. Sapryginas teigia, kad lietuvių verslininkai šiuo metu nesusiduria su kriminalinėmis struktūromis. Anot G. Saprygino, prieš dešimtmetį dar tekdavo susidurti su nusikalstamo pasaulio atstovais, o dabar yra ramu. O korupcijos esą neišvengiama, bet ji egzistuoja visur.
„Po įvykių Kaliningrade, kai dingo statybų verslu užsiiminėjęs Stanislovas Jucius ir vėliau buvo nužudytas jo kolega, kalbų buvo daug. Aišku, kad neramina tokie įvykiai, tačiau jokių pasekmių verslui Sankt Peterburge jie neturėjo. Čia saugu”, – tvirtina A. Pilius.
Pavydi latviams
Pasak A. Piliaus, Sankt Peterburge dirbantys lietuvių verslininkai labai kenčia dėl to, kad nacionalinė aviakompanija neorganizuoja skrydžių iš Vilniaus į Sankt Peterburgą.
„Pavydime latviams, kurie turi kasdieninį susisiekimą tarp Rygos ir Sankt Peterburgo. Stebimės, kad buvo atidarytas reisas iš Vilniaus, jis pradėjo užsipildyti ir netrukus nemotyvuotai nutrauktas. Aišku, tai yra privatus verslas, bet mums tai labai trukdo”, – sakė lietuvių verslininkų klubo prezidentas.
Lietuvos ekonomikos atašė R. Šegžda sakė, kad jau berods prieš metus latvių aviakompanija „airBaltic” pateikė prašymą mūsų šalies Susisiekimo ministerijai dėl leidimo organizuoti skrydžius iš Vilniaus į Sankt Peterburgą.
„Kažkodėl sprendimo priėmimas vilkinamas, nors šis klausimas buvo keltas ir per visų Lietuvos ambasadorių suvažiavimą”, – sakė R. Šegžda.
Susisiekimo ministerijos Civilinės aviacijos departamento direktorius Vidmantas Kairys aiškino, kad pagal tarpvalstybinę Rusijos ir Lietuvos sutartį, reguliarius reisus tarp šalių gali vykdyti tik nacionalinės kompanijos.
„airBaltic” yra latviška kompanija, tačiau ji gali paduoti prašymą skraidyti į Rusiją ir be paskyrimo, pagal laikiną tvarką. Matyt latvių netenkina ši išeitis, nes jie tokio prašymo nepateikė”, – sakė V. Kairys.
„flyLAL – Lithuanian Airlines” generalinis direktorius Tadas Pukšta teigė, kad jo vadovaujamos kompanijos lėktuvai maršrutu Vilnius – Sankt Peterburgas skraidė 2005 m. birželio – spalio mėnesiais. Taip pat aviakompanija vykdė skrydžius iš Palangos į Sankt Peterburgą pernai gegužės-birželio mėnesiais.
„Šie skrydžiai buvo nutraukti dėl nepakankamo keleivių srauto. Vidutiniškai per mėnesį jais buvo pervežama tik po 200-300 keleivių, o tai – nepakankamas srautas užtikrinti reiso rentabilumą.
Atsižvelgdami į klientų pageidavimus, mes svarstome galimybę sugrąžinti reguliarų susisiekimą su Sankt Peterburgu jau nuo kitų metų vasaros. O šiuo metu siūlome galimybę šį miestą pasiekti per Maskvą. Skrydžiai į Sankt Peterburgą per Maskvą yra vykdomi kiekvieną dieną”, – teigė T. Pukšta.
Nuo ko pradėti?
Šiaurės-Vakarų Lietuvos-Rusijos verslo klubo prezidentas Audrius PILIUS:
„Norintiems pradėti verslą Sankt Peterburge reikėtų visų pirma atsisakyti idėjos prekiauti savo produkcija tiesiogiai iš Lietuvos. Mūsų šalis neturi tokių prekių, kurios būtų labai paklausios ar neturėtų konkurencijos, tad reikėtų būtinai steigti padalinį Sankt Peterburge, siųsti savus žmones, kad jie dirbtų vietoje. Įmonę įregistruoti užtrunka apie savaitę. Visi mokesčiai Rusijoje labai panašūs į egzistuojančius Lietuvoje. Didesnis yra tik pelno mokestis, siekiantis 28 procentus”.