Konfliktas su opozicija tapo Saakašvilio populiarumo išbandymu

Gruzijos prezidentui Michailui Saakašviliui prasidėjo jo populiarumo tarp rinkėjų, atvedusių jį į valdžią 2004 metais, išbandymas, sako analitikai.
Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę areštavo pagal kaltinimą korupcija buvusį prezidento šalininką Iraklijų Okruašvilį. Opozicija tai įvertino kaip M.Saakašvilio kerštą didinantiems savo populiarumą politiniams lyderiams.

Valstybės vadovas, kelias dienas tylėjęs, pavadino melu daugybę kaltinimų, kuriuos jam pažėrė buvęs gynybos ministras I.Okruašvilis.

Tačiau Tbilisyje jau įvyko didžiulis mitingas, kuriame buvo pareikalauta, kad prezidentas atsistatydintų, ir opozicija pažadėjo penktadienio protesto akciją, kurioje dalyvavo 15 tūkst. žmonių, išplėsti į visą beveik 5 mln. gyventojų turinčią šalį. I.Okruašvilio areštas paskatino vienytis iki šiol išsisklaidžiusius valstybės vadovo oponentus.

Analitikas iš Strateginių ir tarptautinių tyrimų fondo Arčilas Gegešidzė sakė, kad įvykių raida priklausys nuo žmonių aktyvumo ir tarptautinės bendrijos pozicijos.

„Tačiau aš beveik visiškai atmetu revoliucijos scenarijų”, -sakė jis agentūrai „Reuters”.

A.Gegešidzė mato daug skirtumų tarp dabartinės situacijos ir įvykių 2003 metų lapkritį, kai įvyko „rožių revoliucija”, privertusi atsistatydinti Gruzijos prezidentą Eduardą Ševarnadzę.

Pasak jo, dabartinė opozicija vis silpna, visuomenėje nėra bendros nuomonės dėl valdžios, o teisėsaugos institucijos stiprios ir lojalios prezidentui.

M.Saakašvilis tebėra pirmojoje Gruzijos politikų populiarumo sąrašų eilutėje, nors nepatenkintųjų jo valdymu daugėja.

Naujajai Gruzijos valdžiai, kuriai vadovauja M.Saakašvilis, pavyko pasiekti gerų ekonomikos rezultatų, įvykdžius liberalias reformas ir sutvarkius mokesčių surinkimą, susigrąžinus tarptautinių finansinių organizacijų ir užsienio investuotojų pasitikėjimą.

Tačiau daugelis piliečių skundžiasi, kad ekonomikos permainos jų gyvenimo lygį ne itin pakėlė, tuo tarpu kainos tebeauga.

Atėjus į valdžiai Vakarus remiančiam M.Saakašviliui, Maskvos ir Tbilisio santykiai galutinai pašlijo, o Rusijos dujų kainos Gruzijai išaugo trigubai ir dėl to smarkiai padidėjo infliacija.

Be to, M.Saakašvilis neištesėjo pažado sugrąžinti Gruzijai atskilusių ir į Rusiją krypstančių Pietų Osetijos ir Abchazijos kontrolę. Jo įmestas už grotų oponentas I.Okruašvilis agitavo separatistų problemą spręsti jėga, taip pat darė griežtus, priešiškus Rusijai pareiškimus.

Tačiau analitikai mano, kad net jeigu vyks didelio masto gyventojų protesto akcijos, M.Saakašvilis nesigriebs jėgos, nes tai pakirstų jo, kaip europiečio liberalo ir demokratiškai išrinkto prezidento, autoritetą Vakaruose.

„Net jeigu į opozicijos mitingus susirinks daug žmonių, tai normalu. Iki tol, kol viskas taiku ir nėra smurto, problemų nėra”, – sakė parlamento daugumos lyderis ir vienas artimiausių prezidento bendražygių Giga Bokerija.

M.Saakašvilis sakė šeštadienį, kad Gruzijoje, „skirtingai nei Rusijoje”, yra laisvė partijoms dalyvauti rinkimuose ir rengti mitingus. Gruzijos prezidento ir parlamento rinkimai numatomi vienu metu 2008 metais.

„Valdžia labai gerai suvokia, kad yra akylai stebima iš užsienio, konkrečiai tų, kurie remia Gruzijos priėmimą į NATO”, – sakė nepriklausomas analitikas Gija Nodija.

Gruzijos prisijungimą prie Šiaurės Atlanto aljanso remia, be kitų šalių, ir Vašingtonas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.