„Kokią pamainą išsiugdysime, tokia ir bus mūsų valstybė. O juk visi nori, kad ji būtų graži ir švari”, – įsitikinęs koncerno „Achemos grupė” ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys.
Nusprendusios dalį savo lėšų investuoti į vaikų ir jaunimo aplinkosaugos švietimą bei ugdymą, šalies chemijos pramonės įmonės „Achema”, „Lifosa” ir „Mažeikių nafta” paskelbė iniciatyvą „Žalioji karta”. Jos tikslas – ugdyti gamtą gerbiančią ir tausojančią kartą.
Chemijos pramonės įmonės pakvietė palaikyti šios idėjos ir kitus verslo kolegas, valstybės institucijas, visuomenines organizacijas, žiniasklaidą, o labiausiai – mokytojus.
Pramonininkų siūlymu šiemet pirmą kartą šalies mokyklose vyko „žaliosios” pamokos, per kurias buvo pasakojama apie šalies ir globalines aplinkosaugos problemas, mokiniai buvo skatinami aktyviai rūpintis gamta. Vieni mokiniai kūrė planus, kaip geriausia būtų atsikratyti šiukšlių, kiti projektavo ekologiškus ateities miestus ir automobilius.
„Žaliąsias” pamokas vedė ir aplinkos bei švietimo ir mokslo ministrai Arūnas Kundrotas ir Roma Žakaitienė, taip pat kai kurie chemijos pramonės įmonių vadovai.
Mokytojų konkursas
Kitas iniciatyvos „Žalioji karta” sumanytojų žingsnis skirtas jau mokytojams: buvo paskelbtas konkursas „Žalioji pamoka: mokau pažinti gamtą”, kuriame dalyvavo šalies pradinių, bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų mokytojai. Mokytojams buvo pasiūlyta pateikti geriausią pamokos, skatinančios mokinius pažinti aplinką ir ja rūpintis, idėją ir scenarijų. Konkurso dalyvių darbą vertino garsių aplinkosaugos ir švietimo specialistų komisija. Į šį pramonininkų pasiūlytą renginį įsijungė nemažai šalies pedagogų.
Penktadienį Trakuose vykusiame seminare, kurį jo vedėjas radijo diktorius Juozas Šalkauskas pavadino „žaliųjų” pamokų rudens semestru, buvo paskelbti šio konkurso rezultatai. Pirmoji vieta teko Telšių rajono Žarėnų „Minijos” vidurinės mokyklos mokytojai Almai Čirvinskienei.
„Gamtoje viskas subalansuota – kaip tu jai, taip ir ji tau”, – taip savo „žaliąją” pamoką apibūdino A.Čirvinskienė. Ji pamoką jau ir surengė. „Atnešiau iš mokyklos muziejaus seną patefoną ir plokštelių su paukščių balsais ir liaudies dainomis. Kai jos suskambo, klasėje stojo neįprasta tyla. Paprašiau, jog vaikai nupieštų, kokius norėtų matyti ateities miestus ir automobilius, papasakotų, kokioje gamtoje svajoja gyventi. Būtumėt matę, kokie jie buvo išradingi!” – ne tiek pirmąja vieta konkurse, kiek savo mokiniais LŽ džiaugėsi jauna Žarėnų miestelio mokytoja Alma.
Kūrė pamokų projektus
Antrąją vietą pelniusi Eugenija Teišerskienė iš Kėdainių Šviesiosios gimnazijos per „žaliąsias” pamokas pasiūlė moksleiviams leistis į nuotykių pilnas ekspedicijas po gimtąjį miestą ir jo apylinkes. Šiose išvykose vaikai tirtų oro, vandens ir dirvožemio užterštumą prie gamyklų ir kitose vietose.
Trečiąją vietą pelnė Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos mokytojos Rasa Andrikienė, Vilma Balandaitė ir Irena Grunskienė už pamokos „Gyvenimas viename kvadratiniame metre” projektą. Jo esmė – mokiniai daugiau kaip mėnesį stebėtų ir analizuotų viską, kas vyksta pasirinktame kvadratiniame metre prie mokyklos: augalus, gyvūnus, oro temperatūrą ir t. t.
„Pamatę, kad po jų kojomis gyvena daug mažesnių ir silpnesnių, jaunuoliai ir baigę mokyklą galbūt jų nepamirš”, – svarstė kaunietės mokytojos.
Minėtoms Žarėnų, Kėdainių ir Kauno mokytojoms buvo įteikti aplinkosaugos iniciatyvos „Žalioji karta” iniciatoriaus B.Lubio ir ministrų A.Kundroto bei R.Žakaitienės pasirašyti diplomai, taip pat piniginės premijos.
Vertingus apdovanojimus „žaliųjų” pamokų kūrėjams tai pat įsteigė Aplinkos bei Švietimo ir mokslo ministerijos. Aplinkos ministerijos nominacija paskirta Kėdainių mokyklos-darželio „Aviliukas” pedagogei Ingai Župerkienei, o Švietimo ir mokslo ministerijos nominacija – Lenai Ivanenko iš Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos.
I.Župerkienės „žalioji” pamoka skirta mažiausiems – 5-7 metų – vaikams. Per ją vaikai ne tik mokomi rūšiuoti atliekas, bet ir sužino, kaip jas galima panaudoti dar kartą. Darželinukų rankose vienkartinės lėkštutės virsta ančiukais, plastikiniai puodeliai – meškiukais, nebereikalingi siūlai – vorais, o kokteilių šiaudeliai – karoliais. Į tokią iš buitinių atliekų sukurtą parodą jau galima pakviesti ir tėvelius.
Panaši, tik „ekstremalesnė”, ir L.Ivanenkos pamokos-projekto idėja. Per šią pamoką vaikai ne tik „medžioja” šiukšles aplink mokyklą, bet ir svarsto, ką daryti, jei, pavyzdžiui, sudužo gyvsidabrio termometras.
Mokė ir mokėsi
„Žalioji” pamoka buvo surengta ir patiems seminaro Trakuose dalyviams: pedagogams, aplinkosaugininkams, savivaldybių darbuotojams. Jie svarstė pagrindines aplinkosaugos problemas, kas jas turėtų spręsti, diskutavo, kaip paskatinti bendruomenes rūpintis aplinka.
Atliekų gausa, užterštas oras ir vanduo, nemažos visuomenės dalies abejingumas gamtai – šias ir kitas gamtosaugos problemas vardiję pamokų dalyviai sutiko, jog dauguma jų galėtų būti sprendžiamos pirmiausia šeimoje, po to mokykloje, bendruomenėje.
„Žaliųjų” pamokų reikia daugiau. Smalsiems mūsų vaikams organizuokime ekskursijas į pramonės įmones. O ir mus, aplinkosaugos mokytojus, reikėtų finansiškai paremti – dažniausiai dirbame tik už grašius”, – šiuos ir kitus siūlymus vardijo seminaro dalyviai.
Po „žaliosios” pamokos jiems buvo surengta ekskursija po Užtrakį – vieną vaizdingiausių Trakų istorinio nacionalinio parko vietovių.