Šiaurės Vakarų Rusijoje įmones atidarę lietuviai įvairias verslo rizikas atsveria didesne pelno marža.
Lietuvos generalinio konsulo Sankt Peterburge Eitvydo Bajarūno teigimu, Šiaurės vakarų regione lietuviai vertinami už darbštumą, o jų kompanijos laikomos patikimomis. Didesnių nei vietinėms įmonėms kliūčių nesudaroma.
E.Bajarūną ypač džiugina lietuvių užimamos verslo nišos, kuriose konkurencija menka arba ji visai neegzistuoja.
Verslas margas
Pasak konsulo, Pskovo srityje lietuviai yra įsteigę dvi grybų supirkimo įmones. Iš Lietuvos atvykusios mašinos šviežias voveraites per dvi dienas nugabena tiesiai į Prancūzijos parduotuves. Rusai voveraičių nevertina, todėl žmonėms suteikta galimybė užsidirbti iš gausiai miškuose dygstančių šių grybų vietinės valdžios buvo sutikta palankiai.
Prieš savaitę konsulas E.Bajarūnas lankėsi Murmanske. Ten lietuviai įsteigė bendriją ir pirmininku išrinko plačiai mieste žinomą verslininką Antaną Mešką, turintį kelių laivų žvejybos įmonę „Nerey”.
Šis pasakojo, kad dėl didelių uosto mokesčių jo laivai retai užsuka į Murmanską. Sugautas laimikis iškraunamas vos už keliolikos kilometrų esančioje Norvegijos gyvenvietėje.
Kasmet daugėja lietuvių verslininkų ir Sankt Peterburge.
„Statybos bendrovė „Hanner” su partneriu „Girteka” stato 100 mln. JAV dolerių vertinamą logistikos centrą. Miestui stinga sandėlių patalpų. Daug į uostą atgabentų prekių pirma vežamos į Maskvos muitinės sandėlius, po to grįžta atgal. Gyvenamųjų namų statybos rinka jau pasidalyta, įsiterpti lietuviams būtų sunku. Kas kita – paslaugų sritis. Rusijoje nėra patyrimo, kaip pertvarkyti komunalinį ūkį. Bendrovės „Rubicon” įmonė „City Servis” sėkmingai žengė pirmuosius žingsnius. Ji jau tvarko 4 mln. kvadratinių metrų butų plotą ir tikisi užimti penktadalį dabartinės 100 mln. kvadratinių metrų Sankt Peterburgo rinkos. Atgarsiai tik geri, todėl įmonė sėkmingai dalyvauja paslaugų konkursuose ir mažesniuose Leningrado srities miestuose. Puikiai sekasi Lietuvos pieno produktų eksportuotojams, nes greitai gendantys gaminiai praleidžiami per sieną be eilės. O lietuviškos mėsos importas nepriimtinas tik dėl vienos priežasties – atvežimų mastas per menkas. Tiek, kiek gali pasiūlyti Lietuva, čia suvartojama per dieną, todėl rusams labiau apsimoka importuoti mėsą dideliais laivais iš Brazilijos. Pieno produktų reikia kasdien šviežių, todėl tinka ir nedideli kiekiai. Šitas miestas visko daug suvalgo. Taip pat sėkmingai veikia lietuvių įsteigtos baldų gamybos ir kitokios vartojimo prekių įmonės”, – apie lietuvių pozicijas pasakojo Lietuvos konsulas.
Nėra lėktuvų reisų
„Pradėti verslą Rusijoje geriausia steigiant bendrą įmonę, kurios akcijų paskirstymui nurodymų nėra. Gali būti ir viena rusų akcija. Įregistruoti trunka savaitę. Verslo nišą galima atrasti kiekviename segmente. Ypač daug vietos – pienininkams. Bet pelno mokestis čia didesnis – 28 proc.”, – patirtimi dalijosi Sankt Peterburgo lietuvių verslininkų klubo prezidentas Audrius Pilius.
Ketvirtus metus veikiantis klubas sieja 25 lietuvių įmones – kone pusę viso Lietuvos verslo Sankt Peterburge.
Į klubą, pasak A.Piliaus, trečiadieniais renkasi tie, kurie nori žinoti ir kitų patyrimą. „Verslui čia gana saugu, miesto valdžia lietuvių atžvilgiu nusiteikusi geranoriškai. Mums padeda dar gyvos žmonių ryšių su Lietuva tradicijos”, – sakė prieš penkerius metus gyventi į Sankt Peterburgą persikėlęs lietuvis.
Namų fasadų gražinimo įmonę Lietuvoje turėjęs A.Pilius padalinį Rusijoje įsteigė prieš 10 metų. Taip pat prekiauja plieno gaminiais. Iš 87 darbuotojų jo įmonėje lietuvių dirba penki. Kaip Lietuvos statybose, taip ir Rusijos miestuose, juntamas didelis darbo jėgos stygius. A.Piliaus įmonėje dirba 20 Rusijos imigrantų.
„Kompanijų verslo mastas – komercinė paslaptis. Tačiau teko girdėti, kad bendrovių „Pieno žvaigždės” ir „Rokiškio sūris” pardavimas Sankt Peterburge sudaro apie 4 mln. litų per mėnesį. Kitiems prekių eksportuotojams didinti pardavimą trukdo vilkikų prastovos pasienyje. Dar viena didelė kliūtis Lietuvos verslo plėtrai Sankt Peterburge – oro linijų iš Vilniaus ir Palangos oro uostų uždarymas. Mums nesuprantamas nacionalinio oro vežėjo elgesys. Kai tik lėktuvai pradeda pilnėti, reisai nutraukiami”, – kalbėjo verslininkų klubo vadovas.
Puspenkto milijono gyventojų turinčioje Rusijos šiaurės sostinėje auga perkamoji galia ir vartojimas, išskiriantis skurdų ir pasiturintį gyventojų sluoksnius. Bet storėja dalis tų, kurie trokšta išleisti pinigus užsienyje.
Pasak Lietuvos generalinio konsulo E.Bajarūno, pastaruoju metu milijardus rublių rusų turistai išleidžia Suomijoje, lengvai išduodančioje 90 dienų buvimo Šengeno šalyse vizas. Daugelis peterburgiečių atostogauti mielai vyktų ir į Lietuvą. Nors Palangos ir Druskininkų turizmo informacijos centrai atidarė Sankt Peterburge atstovybes, tačiau Lietuva griežtai laikosi vizų išdavimo taisyklių. Be to, atvykti į Lietuvą lėktuvais iš Sankt Peterburgo dabar ir neįmanoma.