Bendrojo lavinimo mokyklose kasmet susižeidžia vis daugiau nepilnamečių. Tačiau jie pagalbos sulaukia ne visada – ne visose ugdymo įstaigose dirba medikai.
Kaip užtikrinti saugią aplinką moksleiviams ir paskatinti juos daugiau judėti, svarstė vaikų sveikata susirūpinę valdininkai, medikai ir pedagogai.
Nerimą kelia nuo 1995 m. kasmet didėjantis traumų skaičius mokyklose. Per metus įvyksta apie 800 nelaimingų atsitikimų, kurių metu nukenčia moksleiviai. Atlikus tyrimą penkiolikoje uostamiesčio mokyklų paaiškėjo, kad beveik pusė jų net neregistruoja sužalojimų, nes tam neva trūksta laiko.
Dažniausiai nukenčia 6–8 klasių berniukai. Traumas jie patiria sportuodami ir žaisdami kieme.
Lengvas traumas vaikai patiria šešis kartus dažniau nei sunkias. Dažniausiai nustatomi sumušimai, patempimai, rečiau – kaulų lūžiai, veido sumušimai. Beveik pusė nelaimingų atsitikimų įvyksta per kūno kultūros pamokas.
Pastarųjų metų apklausų rezultatai rodo, kad klaipėdiečiai moksleiviai nemėgsta kūno kultūros pamokų.
„Tai, kad moksleiviai nenori lankyti kūno kultūros pamokų, yra tragedija. Vaikai vis dar ugdomi tais pačiais senais metodais. Ar ne laikas pamąstyti apie kitokias kūno kultūros pamokas – ne tik krepšinį ar šuolius per ožį. Pedagogai turėtų pagalvoti, kaip sudominti ir pritraukti vaikus. Juk aerobiką arba šokių pamokas lankytų daugybė moksleivių”, – kalbėjo Bendruomenės sveikatos tarybos pirmininkė, mero patarėja Audra Daujotienė.