Pasimatymas su delfinais

Devynmetis Gytis – kitoks vaikas. Jis gimė su retu autizmo sindromu, kuris nustatomas vienam iš tūkstančio mažylių. Tačiau šiandien berniukas kalba, juokiasi, žaidžia ir netrukus mokysis anglų kalbos. Tylos sieną, kuria nuo pasaulio buvo atsitvėręs vaikas, prieš penkerius metus padėjo sugriauti pasimatymas su delfinais.

Vienas pirmųjų pacientų

„Gyti, prašau tavęs patylėti“, – sako sūnui klaipėdietė Olga Dilnikienė ir čia pat susimąsto – prieš kelerius metus ji nė neįsivaizdavo, kad galės ištarti tokius žodžius. Jos sūnus Gytis iki ketverių beveik nekalbėjo, jam neegzistavo išorės pasaulis.

Jei nežinotum, nė neįtartum, kad šis smalsus ir judrus vaikas serga reta ir nepagydoma liga – autizmu. „Jis nežino, kad yra kitoks“, –

prasitarė Olga, pasiryžusi visiems parodyti, kad negalia neatima gyvenimo, o verčia dar labiau stengtis, kovoti dėl savo ir šeimos laimės.

Gytis – vienas pirmųjų vaikų, kuriems be tradicinio gydymo buvo taikoma ir delfinų terapija. Olga pasakojo, kad dvi savaitės intensyvaus bendravimo su šiais mielais gyvūnais pakeitė jų šeimos gyvenimą. Tiesa, vien tik delfinų terapijos neužteko. Kasdien reikia daug ir sunkiai dirbti. Padedant medikams, pedagogams, kitiems specialistams, Gytis netrukus galės lankyti ne specialiąją mokyklą, bet tą, kurią kasdien lanko jo bendraamžiai.

Pasikeitė po pirmo seanso

Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume su delfinais bendravęs ir plaukiojęs vaikas tarsi pabudo, pradėjo reaguoti į aplinką. Anksčiau jam nerūpėjo, lyja ar sninga, šilta ar šalta. Gytis pasikeitė jau po pirmojo terapijos seanso. Pradėjo čiauškėti, kalbėti sakiniais.

„Kai pirmą kartą vedžiausi Gytį į koncertą, labai bijojau. Bet vaikas įdėmiai klausėsi, plojo, lingavo ir dainavo kartu visais. Tos mamos, kurių vaikai kieme rūko, keikiasi ir spjaudosi, turėtų verkti, bet ne aš“, – pasakojo stiprybe ir atsidavimu sužavėjusi moteris.

Delfinariume apsilankę specialistai iš Vokietijos Dilnikų šeimai patarė įsigyti šunį. Pasak Olgos, labradorų veislės kalytė iš karto susidraugavo su Gyčiu. Šuo jautė vaiko nuotaiką, padėdavo jam atsiverti, skatindavo žaisti.

Olga prisiminė, kad iki ketverių sūnus per televiziją žiūrėdavo tik žinių laidas. Todėl, kai pradėjo žiūrėti ir animacinius filmus, artimieji labai džiaugėsi. Dabar kasdien trejų metukų sesutei Emilijai Gytis įjungia televizorių, kad ši galėtų pažiūrėti „Teletabius“. Berniukas be laikrodžio žino, kada jau laikas tai daryti.

Devynerių metų Gytis puikiai mokosi, turi draugų. Olga neabejojo, kad viso to pasiekė dirbdami su vaiku nuo ryto iki vakaro. Šeimai labai padėjo pedagogai ir medikai.

„Kai manęs klausia, ar sunku auginti tokį vaiką, atsakau, kad geriau turėčiau dešimt tokių, nes su mažąja, kuri yra visiškai sveika, rūpesčių turime daugiau“, – tikino Gyčio mama.

Olga prisipažino nerimavusi, kaip Gytis pasitiks sesutę. Tačiau nuo pirmos dienos berniukas padėjo mamai ja rūpintis, keisti sauskelnes, maudyti.

„Su tokia patologija gimsta vienas vaikas iš tūkstančio. Anksčiau klausdavau savęs, kodėl taip atsitiko būtent man. Dabar taip nebegalvoju ir niekam neprivalau aiškintis. Svarbiausia pasiekti, kad sūnus gyventų kaip ir visi, ne iš pašalpos, o dirbdamas normalų darbą“, – kalbėjo Olga.

Negali priimti visų norinčiųjų

Spalio viduryje Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume prasidės žiemos sezonas ir iki pavasario čia vaikų bei suaugusiųjų numylėtinių pasirodymai vyks tik savaitgaliais. Tačiau delfinai netinginiaus: jie dalyvaus individualiuose užsiėmimuose su įvairių ligų kamuojamais vaikais.

Idėja pradėti delfinų terapiją atsirado su planais statyti delfinariumą, prieš beveik 15 metų. Tačiau terapijos seansai pradėti rengti tik 2001-aisiais. „Imtis delfinų terapijos paskatino viena lenkų šeima, auginusi sūnų, sergantį autizmu. Pasiryžome pradėti ir tai pasiteisino su kaupu“, – pasakojo šio projekto koordinatorė, Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nika Puteikienė.

Jūrų muziejaus darbuotojai nė neįsivaizdavo, kad naujove susidomės tiek daug žmonių. Kol kas priimti visus norinčiuosius nėra galimybių, tačiau N.Puteikienė viliasi, kad 2013 m.

Smiltynėje iškils naujasis sveikatingumo centras, kur delfinų terapijos seansai vyks ištisus metus.

Kol kas jie rengiami tik nuo spalio iki gegužės. Per metus pabendrauti su delfinais gali pusšimtis vaikų. Per šešerius metus delfinų terapiją išbandė apie pusantro šimto įvairių sveikatos problemų turinčių vaikų.

Jau antrus metus delfinų terapijai šeimos nebėra registruojamos, nes susidarė kelių šimtų laukiančiųjų eilė, todėl pirmiausia norima padėti jiems.

Atvyksta net iš užsienio

Delfinų terapija siekiama padėti vaikams, turintiems psichoemocinių sutrikimų, sergantiems cerebriniu paralyžiumi, Downo sindromu, autizmu, epilepsija. Seansai padeda ir hiperaktyviems, mikčiojantiems vaikams.

Gydytis atvyksta šeimos ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities, Lenkijos, Čekijos, Airijos, Vokietijos.

Užsiregistravusi šeima skambučio iš delfinariumo sulaukia prieš mėnesį. Terapijos seansai vyksta dvi savaites, penkias dienas per savaitę ir užtrunka maždaug po pusvalandį. Šeima apgyvendinama netoli delfinariumo esančiame viešbutyje, tačiau už tai reikia papildomai mokėti.

Vieno delfinų terapijos seanso kaina – 200–400 litų. Tai keliskart mažiau nei Turkijoje, Izraelyje ar JAV. Tačiau kasmet keliems kompleksinę negalią turintiems Lietuvos vaikams paslaugos teikiamos nemokamai.

Padeda ir tėvams

Klaipėdos psichiatrijos ligoninės Psichosomatinio skyriaus vedėja gydytoja psichiatrė psichoterapeutė Jolanta Daiva Baliūnienė pastebėjo, kad prieš delfinų terapijos seansus vaikų artimieji būna skeptiškai nusiteikę. Tačiau rezultatais lieka patenkinti.

„Delfinai – nuolat besišypsantys gyvūnai. Bendravimas su jais padeda ne tik sergantiems vaikams, bet ir jų tėvams. Jie tomis akimirkomis tarsi sugrįžta į vaikystę, krykštauja ir žaidžia kartu“, – pasakojo gydytoja.

Psichoterapeutės teigimu, bendraujant su delfinais gerėja vaiko pažintinės funkcijos, keičiasi emocijos, jis tampa dėmesingesnis. Užsisklendę ir į agresiją linkę autizmu sergantys vaikai tampa atviresni, atsikrato baimės, neigiamų emocijų. Delfinų terapija teigiamai veika imuninę sistemą, gydo depresiją. Manoma, kad bendravimas su delfinais net gali tapti veiksminga priemone kovojant su vėžiu.

Nereikia tikėtis stebuklo

Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumas vienintelis Baltijos jūros regiono šalyse teikia delfinų terapijos paslaugas.

Per seansus su vaikais bendrauja visi devyni Jūrų muziejuje gyvenantys delfinai. N.Puteikienė tikino, kad gyvūnai nėra verčiami ar specialiai skatinami bendrauti. Jie renkasi patys – žaisti su vaiku ar ne.

„Tai nėra gydymas, veikiau individualus atpalaiduojantis bendravimas su delfinais, turintis psichoemocinį poveikį. Pavyzdžiui, vaikas, sergantis autizmu, nuo to nepasveiks, tačiau jam gali tapti lengviau prisitaikyti prie aplinkos, išreikšti jausmus, bendrauti. Tėvai neturėtų tikėtis stebuklo, nes po dviejų savaičių, praleistų su gyvūnais, reikės gyventi toliau. Vienintelis stebuklas – sunkus darbas“, – neabejojo Jūrų muziejaus atstovė N.Puteikienė.

Ji užtikrino, kad didžioji dauguma šeimų džiaugėsi delfinų terapijos nauda ir pageidavo čia apsilankyti dar kartą.

Skleidžia aukšto dažnio garsus

Kitąmet sukaks 30 metų, kai pasaulyje pradėta taikyti delfinų terapija. 1978 m. Floridoje (JAV) dirbantis neuropsichologas ir elgsenos tyrinėtojas Davidas Nathansonas susidomėjo, kaip plaukiojimas su delfinais padeda lavinti neįgalius vaikus, kuriems diagnozuotas Downo sindromas.

Jis nustatė, jog neįgalūs vaikai pozityviau reaguoja į bendravimą būtent su delfinais. Norėdamas atpažinti objektą, delfinas skleidžia ultragarsą – labai aukšto dažnio garsus, viršijančius aukščiausią žmogaus girdėjimo ribą. Delfinų ultragarso sukeltas slėgis suaktyvina medžiagų apykaitą ląstelėse.

Floridos Delfinų tyrimų centre atlikti tyrimai patvirtino teigiamą delfinų poveikį vaikams, turintiems autizmo sutrikimą ir Downo sindromą.

Pastebėta, kad pirmiausia užsimezga vaiko kontaktas su delfinu, paskui vaikas pamažu pradeda ieškoti bendravimo būdų su šeimos nariais ir aplinkiniais.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.