Civilinė sauga nesugeba prognozuoti galimų ekstremalių situacijų, o apie artėjančias grėsmes gyventojų net neįspėja.
Atsitikus nelaimei gelbėjimo tarnybos civilinės saugos valdininkų nepasigenda. Gelbėtojai ir be civilinės saugos specialistų žino, kaip atlikti savo pareigas ir pasitelkti papildomas pajėgas.
Praėjusią savaitę Klaipėdoje praūžęs potvynis valdininkams buvo perkūnas iš giedro dangaus. Civilinės saugos tarnautojai iki šiol įsivaizdavo, kad Danė gali patvinti tik uostamiesčio senamiestyje.
Prasidėjus potvyniui, nekaukė civilinės saugos sirenos. Gyventojai nebuvo greitai informuoti apie apsemtus kelius. Nepasirūpinta, kad radijas ir televizija praneštų, kur kreiptis dėl susidariusios padėties potvynio zonoje.
Kritulių kiekiai
Pagal Klaipėdos apskrities civilinės saugos departamento planuojamas situacijas vienintelis potvynis įmanomas Klaipėdoje Danei išsiliejus senamiestyje.
Departamento direktorius Alfredas Skirutis sakė, kad penktadienį prasidėjęs potvynis buvo neprognozuotas, nenumatytas civilinės saugos specialistų.
A.Skirutis teigė, kad klaipėdiečius apie gresiantį potvynį turėjo informuoti uostamiesčio savivaldybės Ekstremalių situacijų valdymo komisija. Tačiau nepaaiškino, iš kur savivaldybės komisija turėjo sužinoti apie susidariusią grėsmę. „Buvo hidrometeorologų pranešimų per televiziją apie padidėjusius kritulių kiekius”, – samprotavo departamento direktorius.
Anot jo, prie Akmenos nėra vandens lygio stebėjimo posto. „Jei toks postas būtų, tada iš anksto galėtume informuoti gyventojus apie kylančią grėsmę. Netrukus apskritis išsiųs raštą Vyriausybei, kad būtina tokį stebėjimo punktą įkurti”, – tvirtino A.Skirutis.
Grėsmė užtvankai
Apskrities civilinės saugos departamentas gavo signalų iš Kretingos rajono apie kylantį potvynio pavojų. Tačiau apie tai nepranešė kolegoms iš Klaipėdos savivaldybės.
Kretingos rajono ekstremalių situacijų komisija, kuriai vadovauja rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Puidokas, buvo informavusi Alfredą Skirutį apie tai, kad komisija susirinko į posėdį praėjusį ketvirtadienį. A.Skirutis sužinojo, kad gausiai lyjant pralaužta Birkštvos upelio tvenkinio užtvanka. „Šis vandens telkinys įteka į Akmenos upės Padvarių tvenkinį. Komisija sprendė, ką daryti, jei vanduo imtų veržtis per Padvarių tvenkinio užtvanką”, – sakė A.Puidokas.
„Klaipėda” rašė, kad tvenkinyje smarkiai pakilęs vanduo, per užtvankos šulinį su triukšmu krisdamas maždaug iš penkių metrų, burbuliuodamas ir putodamas plūdo į „Vienkiemio” sodybą. Buvo užlietos „Vienkiemio” vasaros poilsiavietės ir pirtelės. Ketvirtadienį netgi nuplauta medinė poilsiavietė su šiaudiniu stogu. Nedaug trūko, jog vanduo iš tvenkinio būtų pradėjęs plūsti per viršų. Ketvirtadienį apie 21 valandą iki užtvankos krašto buvo likęs vos pusmetris. Pralaužęs šią užtvanką, vanduo būtų apsėmęs dar didesnę dalį Kretingos ir Klaipėdos.
Potvynių nenumato
Anot savivaldybės Civilinės saugos tarnybos viršininko Vlado Kinderio, apie potvynį jis sužinojo penktą ryto penktadienį, jam paskambino apskrities Civilinės saugos departamento budėtojas.
„Niekas iš anksto neinformavo apie potvynio grėsmę”, – sakė V.Kinderis.
Pasak jo, net vandens lygio stebėjimo postai nebūtų padėję, nes vanduo kilo labai greitai. Stebėjimo postai naudingi, jei vanduo kyla pamažu.
„Vyriausybė už Europos Sąjungos lėšas įrengs postus prie Merkio upės. Vieno stebėjimo punkto kaina – 30 tūkstančių litų. Jei gaus pinigų, įrengs vandens lygio stebėjimo postą ir prie Danės”, – sakė V.Kinderis.
„Klaipėda” rašė, kad potvynio zonoje atsidūrusių prestižinių namų kainos rinkoje staiga krito beveik dvigubai. Gyvenamieji kvartalai buvo pastatyti neatlikus apsėmimo tyrimų.
Civilinė sauga, anot V.Kinderio, nedalyvauja detaliųjų planų svarstymuose, kai projektuojami nauji gyvenamieji kvartalai. „Mes neįgalioti teikti išvadas dėl potvynių grėsmės naujiems kvartalams. Civilinės saugos specialistai savo išvadas teikia, kai planuojama statyti chemijos ar radiacijos pavojų keliančias įmones”, – sakė viršininkas.
Prašė vandens
Apie potvynį Civilinės saugos departamentui pranešė gaisrininkai. O patys sužinojo apie nelaimę, kai penktadienį antrą valandą naktį jiems paskambino apsemti gyventojai.
Klaipėdos Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Algimantas Kloviškis sakė, kad gelbėtojams nereikėjo civilinės saugos pagalbos.
Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba penktadienio naktį pradėjo gelbėti žmones ir gyvulius. Gelbėtojai pakvietė į pagalbą karius. Patys per vadovybę Vilniuje išreikalavo malūnsparnį, kad būtų išsiaiškinta, ar neišplauti užtvankos, pylimai. „Jei Padvarių ar Eketės tvenkinių dambos būtų pralaužtos, tai vanduo būtų viską savo kelyje nuplovęs. O dabar, ačiū Dievui, tik apsėmė”, – paaiškino A.Kloviškis.
Anot jo, potvynis kilo dėl gausių kritulių ir dėl siauros Danės upės vagos ties Mažuoju Kaimeliu.
A.Kloviškis sakė, kad prašė iš civilinės saugos vienintelio dalyko – kad pasirūpintų žmonių apgyvendinimu.
„Manėme, kad bus daug evakuotų žmonių. Tačiau taip neatsitiko. Daugelis nenorėjo palikti savo namų. Potvynio apsemti klaipėdiečiai prašė, kad atvežtume geriamojo vandens. Maisto neprašė – turėjo atsargų”, – prisiminė pavaduotojas.
Bus reforma
Trisdešimt valdininkų apskrityje ir jos septyniose savivaldybėse rūpinasi regiono civiline sauga. Dar trys etatai apskrityje yra laisvi, tačiau nebus užpildyti.
Pasak A.Skiručio, civilinė sauga bus reorganizuota. Apskrities Ekstremalių situacijų komisijai, kaip ir iki šiol, vadovaus apskrities viršininko pavaduotojas, o veiksmus koordinuos Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Anksčiau koordinavo apskrities Civilinės saugos departamentas.
Bus išplėstos savivaldybių civilinės saugos funkcijos. Matyt, reikės naujų etatų. Kol kas septyniose apskrities savivaldybėse dirba 11 civilinės saugos valdininkų.
„Nors ir esame „popierinė” organizacija, po reformos tapsime dar labiau „popierinė”, – sakė departamento direktorius.
A.Skirutis guodėsi, kad departamentas nieko negali padėti atsitikus nelaimei. „Mes neturime nei gelbėjimo priemonių, nei įgaliojimų reikalauti pagalbos. Mes galime tik paprašyti”, – tvirtino departamento direktorius.
Pasak jo, po reformos apskrities Civilinės saugos departamentui liks šios funkcijos: civilinės saugos mokymai, prevencija, ekstremalių situacijų ir jų likvidavimo priemonių planavimas, mobilizacija, gyventojų apsaugos priemonės, tai yra slėptuvių priežiūra.
Po reorganizacijos departamentas persikels iš Liepų į Danės gatvę, kur įsikūrusi apskrities vadovybė. „Vietoje dabar esančių 19 tarnautojų liks 4-5”, – prognozavo A.Skirutis.
Jis sakė, kad savivaldybės Civilinės saugos tarnyba apskrities Civilinės saugos departamentui nepavaldi. O departamentas pavaldus apskrities viršininkei.
Pasak jo, nebeliko Civilinės saugos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos. Civilinės saugos funkcijas perėmė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
Vigantas Danilavičius