Tautai žaidimų, linksmybių ir cirkų pastarosiomis savaitėmis nepagailėta. Nežinia kam į Lietuvą parsiprašytas G.Petrikas, teisėsaugos „lezginka” aplink V.Petrusevičiaus ir V.Pociūno bylas, o čia dar sugrįžta V.Uspaskichas. Tas pats, kurio „kerštu” pradžioje mėginta aiškinti visus pocininkų ir januškininkų nemalonumus. Nebėra taip svarbu, ar jis taps Seimo nariu, ar ne. Suderėtos smulkmenos – ne žiūrovų reikalas.
Tas pats keistas politikas, pradžioje finansiškai rėmęs buvusį Seimo pirmininką A.Paulauską, vėliau nuo jo tarsi atsitraukęs ir įkūręs Darbo partiją, kuri sudarė koaliciją su socialdemokratais, ta pačia A.Paulausko Naująja sąjunga ir valstiečiais liaudininkais, buvo ūkio ministras. Lietuvos teisėsaugai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl Darbo partijos finansų, ponas spruko ten, iš kur buvo siųstas, ir pasiprašė politinio prieglobsčio. V.Uspaskichas dabar vėl iškeltas kandidatu į atsilaisvinusią Seimo nario vietą Alytuje, o Lietuva, kaip dera formalumus labiau nei sveiką protą vertinančiai „demokratijai”, jį maloningai įregistravo.
Kad ir ką reikštų jo sugrįžimas bei mėginimas brautis į Seimą per areštinę, paviešinta NSGK atlikto VSD veiklos tyrimo medžiaga gali padėti atsakyti į klausimą: ar tiesa, jog, kaip teigė žiniasklaida ir kai kurie politikai, skandalingai iš VSD direktoriaus pareigų pasitraukęs A.Pocius daug nusipelnė „pričiumpant” V.Uspaskichą ir tapo jo keršto auka?
Jei tikėsime VSD medžiagoje užfiksuotais liudytojais, tikslus atsakymas slypi garsiosiose pažymose, kurių iki šiol nepamatė net Seimo komitetas, tačiau kai ką paaiškina ir patys liudijimai. Išėsdinti pareigūnai sako, kad V.Uspaskicho byla galėjusi būti išspręsta dar 2005-aisiais. VSD kontržvalgybininkai, rinkę medžiagą prieš V.Uspaskichą, atlikę visą tyrimą, teigia, jog to padaryti neleidusi būtent VSD vadovybė. Paskui viskas ūmai pasikeitė ir sprendimas buvo priimtas žaibiškai. Kas nutiko?
Pareigūnai kalba, neva V.Uspaskichas ir išgarsėjusios GAZPROM tarpininkės „Dujotekanos” šefas R.Stonys iš pradžių priklausė vienai komandai, bet vėliau jų keliai išsiskyrė. Pasak kontržvalgybininkų, su januškininkais buvo deramasi ir įtaka dalijamasi privatizuojant „Mažeikių naftą”, o V.Uspaskichas turėjo interesų ir kituose projektuose. Reikėjo dalytis arba jį eliminuoti. Apie tai, kaip liudijama, A.Januška būdamas Maskvoje šnekučiavosi telefonu su savo bosu Lietuvoje, kai ruošėsi pokalbiui su KGB generolu V.Jakuninu. Ten esą nutarta imtis visų priemonių, kad „suvirintojo” Lietuvoje neliktų. Ir štai po dvejų metų neskubėjimo skubios kratos ir įtarimai visuomenės dėmesiui buvo pademonstruoti V.Uspaskichui išvykus iš Lietuvos. Juodoji Darbo partijos buhalterija dėl šio delsimo vos nedingo tik per atsitiktinumą.
Iš medžiagos: „Kl.: Ir kiek ilgai jums gali tą daryti, ar gali taip ir laikyti 10 metų, kol jau nereikės niekur kreiptis?
Ats.: Na, jeigu paėmus paskutinį atvejį, ikiteisminis tyrimas dėl Uspaskicho buvo padarytas irgi (…) valdybos parengta medžiaga. Visa tai mes galėjome padaryti jau prieš porą metų turėdami visus tuos duomenis, jų nepadaugėjo. Jų nepadaugėjo. Bet kad netgi buvo labai rizikinga, kai mes pradėjome realizuoti Uspaskicho bylą, tai, ačiū Dievui, mūsų sekimo padalinio pareigūnai pamatė, kad kažkokia moteris kažkokią dėžę nunešė, padėjo į lengvąją mašiną. Tai buvo pasakyta PAVARDENIUI, jis tuo metu vadovavo tai vietai, ir liepėm tą mašiną saugoti, kol baigs. Visur darėme kratas, mes jokios juodosios buhalterijos nebuvome radę. Ir kai tik atidarėme tą mašiną, toje mašinoje, pasirodė, buvo paruošta išvežti sunaikinti visa tikra originali juodoji buhalterija. Štai tai buvo sekundžių laikas. Sakau, prieš dvejus metus galėjome daryti, kad tą patį pasiektume, prieš metus ir štai darėme šiuo metu.”
Per šiuos metus, kaip liudija pareigūnai, A.Pocius taip ir nesutiko imtis kokių nors veiksmų, nors buvo daug kartų siūlyta.
„Kl.: Kaip jūs atremtumėte tokius įtarimus, kurie gali atsirasti ir gal randasi, kad visa tai, kas dabar vyksta, ypač toje srityje, kur vyksta su „Dujotekana”, yra Uspaskicho kerštas Lietuvai? Apskritai, kas vyksta su Saugumo departamentu ir su (…) Maždaug taip, maždaug yra tokių bandymų interpretuoti?
Ats.: Tai tokias mintis atmesčiau, nes tą tyrimą mes atliekame jau seniai ir tikrai galiu atmesti. Net nežinau, kaip jums paaiškinti. Tyrimas atliekamas dar iki to, kai Uspaskichas buvo čia, kai nebuvo jam jokie inkriminuojami šitie, o štai visi ryšiai, tos pažymos jau buvo.”
Jei tikėsime kontržvalgybininkų parodymais Seimo NSGK, aukšti šalies pareigūnai nebuvo suinteresuoti, jog V.Uspaskichas patektų į teisėsaugos rankas, nes neturėjo didelio noro, kad ponas nuspręstų atvirauti. Ne vienus metus dalyvavę dujų tarpininkų milijoninio pyrago dalybose, kuriose sukiojosi ir KGB karininkai, o su daugeliu VSD skandale paminėtų pareigūnų pats turėjęs reikalų, liudytojas – tikras košmaras.
Taigi V.Uspaskichą ponai „valstybininkai” medžiojo kažkaip labai įdomiai – leisdami komfortiškai vaikštinėti po Maskvą. O kad byla iki šiol nepasiekė teismo, NSGK pirmininkas labai švelniai ir naiviai pavadino tik „debilizmu”.
Pažymėtina, jog iš ten, kur V.Uspaskichas buvo, šiaip sau niekas nevažiuoja. Kartą čia atsiųstas gali būti siųstas ir darsyk. Visai nesvarbu, ar gavęs naujas garantijas ir instrukcijas ponas imsis atnaujinti draugystę su senaisiais draugeliais, ar būdamas pačioje Maskvoje nurašytas atliks „mušamo berniuko” vaidmenį. Svarbu, kad Lietuva turės apie ką kalbėti ir kuo domėtis, nes tie, kam jis tariamai „keršijo”, pavargę nuo dėmesio ir nori arba seno naujo draugo, arba atpirkimo ožio.