Susidorojimai su protestuotojais Mianmare penktadienį sukėlė protesto demonstracijas daugelio valstybių sostinėse, ir, kylant tarptautinio pasipiktinimo bangai, netgi kaimyninės pietryčių Azijos valstybės pareiškė savo „pasibjaurėjimą”.
Jungtinės Valstijos sustiprino ekonomines sankcijas buvusiai Birmai. Kinija, artimiausia šią šalį valdančių generolų sąjungininkė, taip pat imasi veiksmų, kad liautųsi kruvini neramumai Rangūne. Apie tai Kinijos ministras pirmininkas, kaip pranešama, informavo Japonijos premjerą.
Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryba antradienį Ženevoje surengė specialų posėdį dėl Mianmaro. Pasak jos atstovų, Europos Sąjungos inicijuotame posėdyje nutarta spalio 2 d. surenggti specialią sesija.
Australijoje visuomenės pasipiktinimas dėl šaudymo į demonstrantus Rangūne išsiliejo į susirėmimus tarp policijos ir demonstrantų Kanberoje, šalia Mianmaro ambasados.
Šalia Mianmaro diplomatinių misijų įvyko demonstracijos Londone, Paryžiuje, Ženevoje, Romoje ir didžiuosiuose Azijos miestuose.
Romoje prie Mianmaro ambasados susirinko šimtai žmonių, tarp jų – ir centro kairiosios vyriausybės ministrai. „Mes neturime išsigąsti ir pasiduoti, mes privalome padaryti viską, kad apgintume Mianmaro vienuolius”, – sakė Emma Bonino (Ema Bonino), Italijos Europos reikalų ir užsienio prekybos ministrė.
Buvusi socialistų kandidatė į Prancūzijos prezidentus Segolene Royal (Segolen Ruajal) dalyvavo Paryžiuje surengtoje demonstracijoje.
Malaizijoje šalia savo šalies ambasados susirinko apie 2000 Mianmaro piliečių. Kiek mažesnės demonstracijos įvyko prie šios šalies atstovybių Maniloje, Džakartoje ir Pnompenyje.
Pietryčių Azijos valstybės paprastai vengia kritikuoti valdančiąją Mianmaro chuntą, tačiau dabar ir jos užima griežtesnę poziciją.
10 valstybių turinčios Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) ministrai, susitikę JT būstinėje Niujorke, „pasibaisėjo, gavę pranešimų, jog buvo panaudoti automatiniai ginklai, ir pareikalavo, kad Mianmaro vyriausybė tuoj pat liautųsi vartojusi smurtą prieš demonstrantus”, – pranešė Singapūro užsienio reikalų ministras George’as Yeo (Džordžas Jeo).
Ministrai „pareiškė pasibjaurėjimą Mianmaro užsienio reikalų ministrui Nyan Winui (Nian Vinui) dėl pranešimų, jog demonstrantai Mianmare buvo žiauriai numalšinti jėga, ir kad buvo daug žuvusiųjų”, – sakė jis.
Filipinų prezidentė Gloria Arroyo (Glorija Arojo) Maniloje paragino paleisti demokratijos lyderę Aung San Suu Kyi (Aun San Su Či) ir kitus politinius kalinius.
JAV administracija nurodė įšaldyti Mianmaro lyderio Than Shwe (Tan Švė) ir dar 13 aukštų šalies pareigūnų finansinį turtą.
JAV valstybės departamentas į sąrašą asmenų, kuriems neleidžiama atvykti į Jungtines Valstijas, įtraukė Mianmaro pareigūnus, režimo rėmėjus, taip pat jų šeimų narius, pranešė Baltųjų rūmų atstovas.
JAV prezidentas George’as W. Bushas (Džordžas Bušas) Kinijos užsienio reikalų ministrui Yang Jiechi (Jangui Dzieči) pareiškė turįs vilties, jog Kinija panaudos savo įtaką, kad padėtų Mianmarui taikiai pereiti į demokratiją.
G.W.Bushas paragino „visas valstybes, turinčias įtakos Mianmarui”, pasinaudoti ja ir padėti užbaigti kruviną susidorojimą.
ES užsienio ryšių komisarė Benita Ferrero-Waldner (Benita Ferero Valdner) penktadienį taip pat kreipėsi į Kiniją prašydama daryti spaudimą Mianmaro režimui, o Pekinas, parodydamas savo susirūpinimą, iš karinės Rangūno vadovybės pareikalavo santūrumo.
Japonija, besivaržanti su Kinija dėl įtakos Azijoje, pasmerkė japonų žurnalisto nužudymą Rangūne, tačiau atsisakė prisijungti prie Vakarų valstybių įvedant Mianmarui sankcijas. Ji sustabdė stambių projektų finansavimą.