Šių metų pradžioje kas penktas Lietuvos gyventojas buvo pagyvenęs. Prognozuojama, kad 2050-aisiais toks bus kas trečias.
Statistikos departamento duomenimis, 2007 metų pradžioje šalyje buvo 691,9 tūkst. 60 metų ir vyresnių gyventojų. Pagyvenęs Lietuvoje buvo kas šeštas vyras ir kas ketvirta moteris.
Europos Sąjungoje pagyvenusių žmonių dalis 2005 metų pradžioje siekė 21 proc. ir buvo didesnė nei Lietuvoje (20 proc.). Didžiausia 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų dalis buvo Italijoje (26 proc.) ir Vokietijoje (25 proc.), mažiausia – Airijoje (15 proc.) ir Slovakijoje (16 proc.).
Pagyvenę žmonės sudaro apie penktadalį (19,1 proc.) miesto ir ketvirtadalį (23,1 proc.) kaimo gyventojų. Pačios „seniausios” yra Alytaus, Anykščių, Ignalinos, Lazdijų, Molėtų, Varėnos ir Zarasų rajonų savivaldybės, kur 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai sudaro 27-30 proc.
Namų ūkių biudžetų tyrimo duomenimis, 2006 metais mėnesinės pagyvenusių asmenų pajamos buvo 652 litai. 68 proc. šių pajamų sudarė socialinės išmokos.
2005 metais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 17 proc. 65 metų ir vyresnių asmenų.
Pagyvenusių žmonių išlaidos pernai siekė 591 litą per mėnesį ir, palyginus su 2005 metais, padidėjo dešimtadaliu. Beveik pusę (43 proc.) visų vartojimo išlaidų pagyvenę žmonės skyrė maistui.
2007 metų pradžioje internetu naudojosi 3,7 proc. 65-74 metų amžiaus gyventojų, prieš metus šis skaičius buvo 2,9 proc. Tuo tarpu ES internetu naudojosi kas septintas-aštuntas senyvas žmogus.
2006 metų pabaigoje dirbo 73 tūkst. (11 proc.) 60 metų ir vyresnių gyventojų. Daugiausia (44 tūkst.) Pagyvenusių žmonių dirbo paslaugų srityje. 16 tūkst. šio amžiaus gyventojų dirbo pramonėje ir statyboje, o 13 tūkst. – žemės ūkyje, medžioklėje, miškininkystėje ir žuvininkystėje.
Sveikatos informacijos centro duomenimis, gydymo įstaigose gydėsi kas antras senyvo amžiaus žmogus. Dažniausiai pagyvenusius žmones vargino kraujotakos sistemos (41 proc.), kvėpavimo sistemos ligos (7proc. ), navikai (11 proc.).
Sparčiai daugėja dienos centrų lankytojų skaičius. 2006 metais juose lankėsi 14,4 tūkst. (2005 metais – 8,4 tūkst.) pensinio amžiaus žmonių ir 25 tūkst. (2005 metais – 18,4 tūkst.) pensinio amžiaus neįgaliųjų. Du trečdaliai dienos centrų lankytojų buvo moterys.
Senelių globos namuose pernai gyveno 4,4 tūkst. (2005 metais – 4,3 tūkst.), neįgaliesiems skirtose globos įstaigose, kaip ir 2005 metais buvo 2,1 tūkst. senyvo amžiaus gyventojų. Maždaug trečdalis senelių namų gyventojų buvo vieniši – neturėjo vaikų ir artimųjų.