JAV paskolų rinkos krizė nenusvers augančios pasaulio ekonomikos

JAV antrinės rizikingų būsto paskolų rinkos krizė lėtins pasaulio ekonomikos augimo tempą, tačiau ši įtaka nebus labai didelė ir neturėtų gąsdinti investuotojų, naujausioje Pasaulio ekonomikos apžvalgoje prognozuoja „Hansabank” grupės analitikai.

„Iš vienos pusės, JAV antrinės rizikingų būsto paskolų rinkos krizė atsiliepė daugelio valstybių finansų sektoriams. Tikrasis problemų mastas net nėra žinomas ir gali paaiškėti tik finansų institucijoms skelbiant audituotus metinius finansinius rezultatus. Iš kitos pusės, krizė įvyko kuomet pasaulio ekonomika, ypač besivystančios rinkos, rodė stebėtinai gerus rezultatus. Tad manome, jog krizės poveikis gali sulėtinti JAV ekonomiką, sumažinti senųjų Europos Sąjungos valstybių ekonomikų augimą, tačiau pasauliniu mastu tai neturės reikšmingai didelės įtakos”, – sako „Hansabanko” finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.

Pasak „Hansabank” grupės analitikų, pagrindiniai JAV ekonominiai rodikliai šiuo metu yra tvirti, dauguma įmonių toliau veikia pelningai, o namų ūkių pajamos nemažėja dėl didėjančio užimtumo. Todėl, pasak analitikų, 2007-2008 metais JAV ekonomika turėtų toliau augti, tik lėčiau. Banko specialistai kol kas tik nežymiai patikslino šių metų JAV ekonomikos augimo prognozes, sumažindami jas iki 2%.

Pasaulio ekonomikos apžvalgoje rašoma, jog Europos Sąjungos šalyse augimas sumažėjo dėl sulėtėjusio Vokietijos ekonomikos augimo bei dėl griežtesnės pinigų ir fiskalinės politikos. Kita vertus, spartus ekonomikos augimas turėtų išlikti naujosiose ES valstybėse.

Spartūs ekonomikos plėtros tempai numatomi ir didžiausiose besivystančiose rinkose – Rusijoje ir Kinijoje. „Rusijoje sulėtėjimas bus nežymus – 2007-2008 m. prognozuojamas BVP augimas yra atitinkamai 7,4 ir 6,8%. Kinijai lėtesnė JAV ekonomikos plėtra net būtų naudinga ir prisidėtų prie Kinijos vyriausybės ir centrinio banko taikomų griežtesnių politikos priemonių ekonomikos perkaitimui sumažinti. Tai leistų sulėtinti šios šalies ekonomikos augimo tempus 2007-2008 m. iki 10% ir 9,5%”, – sako T.Andrejauskas.

„Hansabank” grupės analitikai pastebi, jog JAV Federalinių rezervų banko (FED) sprendimas palūkanų normas sumažinti 50 procentinių punktų, reiškia, kad FED rimtai įvertino galimą rizikingų būsto paskolų rinkos poveikį JAV ekonomikai ir griežtos pinigų politikos ciklas jau baigėsi.

„Tačiau JAV būsto problemos iš tikrųjų yra tik viena medalio pusė. Kur kas reikšmingesnės įtakos finansų rinkoms gali turėti bankų rizikos politikos griežtinimas ir griežtesnis išvestinių finansinių instrumentų reguliavimas, kurių pagalba pastarąjį dešimtmetį pinigų masė finansų rinkose buvo reikšmingai padidinta ir tai nemaža dalimi lėmė rinkų augimą.” – sako Tomas Andrejauskas

Analitikai tikisi, kad jau spalio mėnesį FED sumažins palūkanų normą iki 4,5%, ir įmanoma, kad tai bus ne paskutinis mažinimas šiais metais.

„Manau, Europos centrinis bankas (ECB) kol kas neseks FED pavyzdžiu ir nepradės mažinti palūkanų normų, tačiau panašu, kad pinigų politikos griežtinimo ciklas euro zonoje taip pat gali baigtis – ECB atidėjo palūkanų didinimą rugsėjo mėnesio pradžioje ir gali tokio pat veiksmo imtis ir spalio 4 dieną”, – sako T.Andrejauskas.

Pastaruosius FED ir ECB sprendimus jau pajuto ir dar pajus visi Lietuvos gyventojai. JAV Federalinių rezervų bankui sumažinus palūkanų normas dolerio kursas krito iki rekordinių žemumų ir tai amortizavo naftos brangimą pasaulio rinkose. „Skaičiuojant doleriais, nafta 2007 metais lyginant su 2006 m. pabrango, tačiau, skaičiuojant eurais, – atpigo. Tai naudinga su euru susijusioms valstybėms, tokioms kaip Lietuva”, – pastebi „Hansabanko” finansų rinkų tarnybos vadovas T.Andrejauskas.

„Tačiau būtų klaidinga manyti, kad palūkanų mažinimas išspręs JAV ir Europos problemas. Jau teko įsitikinti, kad mažos palūkanos lemia augančią infliaciją bei augančias išteklių kainas. Ir tai neigiamai veikia išsivysčiusias šalis. Todėl centriniai bankai turės išspręsti nelengvą galvosūkį – kaip padėti karštinės krečiamoms finansų rinkoms nepakenkus nacionalinėms ekonomikoms. Šios prielaidos leidžia manyti, kad palūkanų mažinimo epopėja yra laikina.” – sako Tomas Andrejauskas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.