Kai moteris sužino apie nėštumą, vienas iš pirmųjų klausimų, kuris pradeda ją kankinti – kas gims – mergaitė ar berniukas? Vienoms tai turi didžiulę reikšmę, kitoms mažesnę, tačiau daugiau ar mažiau šiuo klausimu susirūpina kiekviena besilaukiančioji. Ir galutinį atsakymą ji gaus tik tada, kai jos mažylis išvys šį pasaulį. Nepaisant tyrimų ultragarsu galimybių, kai jau 16-ąją nėštumo savaitę įmanoma nustatyti kūdikio lytį, toks nuosprendis neretai būna klaidingas.
Visai suprantama, jog jai kyla klausimas: ar yra kokių nors kitų požymių, pagal kuriuos galima be ultragarso tyrimų nustatyti, ką ji nešioja – berniuką ar mergaitę?
Pasirodo, yra įvairių požymių, prietarų, įsitikinimų, neva nusakančių būsimo mažylio lytį.
Dauguma jų atsirado gana seniai – juk mūsų prosenelių laikais ultragarso nebuvo, o kūdikio lyties klausimas jas domino ne mažiau nei mus dabar. Vieni prietarai „veikia” efektyviau, kiti ne taip, tačiau kone kiekviena besilaukiančioji juos išbando, o jau po gimdymo įsitikina – sutapo ar ne.
Mergaitė atima grožį
Vienas iš seniausių prietarų skamba gana įtikinamai: „mergaitė iš mamos atima grožį”. Sakoma, jog jei moters išvaizda nėštumo metu pablogėjo, jai gims mergaitė, o jei atvirkščiai – ji tarsi spindi, gims berniukas.
Kita vertus, egzistuoja ir priešinga nuomonė – kadangi mamos ir sūnaus skirtingi chromosomų rinkiniai ir skirtingas hormonų fonas, mamos organizmas pradeda nesutarti su kūdikio organizmu ir visa tai atsispindi mamos išvaizdoje. O mamos ir dukters organizmai sutaria žymiai geriau.
Nėštumo metu dėl hormonų veikimo moters veidas keičiasi gana smarkiai. Bruožai tampa neaiškūs. Veide ir ant kitų kūno vietų atsiranda spuogų, padidėja nosis, suapvalėja veidas, net prasikala ūsiukai… Daugumą tai gąsdina, tačiau verta atminti, kad po gimdymo išvaizda gana greitai atsistato.
Antra vertus, pasitaiko, kad hormonai suveikia priešingai. Moteris pradeda švytėti, išnyksta smulkios kosmetinės problemos, kurios galbūt kankino ją anksčiau, plaukai tampa neįprastai blizgantys.
Abu reiškiniai visiškai normalūs, kaip ir jokių pokyčių nebuvimas nėščiosios išvaizdoje. Kaip rodo praktika, šie pokyčiai niekaip nesusiję su būsimo kūdikio lytimi. Tiek mergaičių, tiek berniukų mamos neretai skundžiasi, kad jų išvaizda nėštumo metu pasikeitė į blogąją pusę. Tuo tarpu kitos berniukų ir mergaičių mamos pastebi, kad niekada neatrodė tokios gražios, kaip per tuos devynis mėnesius.
Labiausiai tikėtina to priežastis yra hormonų balansas, kuris ir daro įtaką moters išvaizdai.
Pykinimo stiprumas ir kūdikio lytis
Mūsų senelių laikais buvo manoma, jog jei nėštumo pradžioje moterį stipriai pykina, gims mergaitė, o su berniukais mamos lyg ir nesikankindavo. Šiuolaikiniai mokslininkai nusprendė patvirtinti arba paneigti šį teiginį. Jų teigimu, jei nėščioji iš ryto pirmiausiai bėga į vonios kambarį, sunkiai kovodama su pykinimu, tai reiškia, kad ji greičiausiai pagimdys mergaitę. Tokias išvadas padarė Karolinos instituto Stokholme mokslininkai.
Medikai išanalizavo daugiau kaip milijono kūdikių, gimusių 1987 – 1995 metais, duomenis. Be to, į specialistų akiratį pateko apie 5900 moterų, kurios per pirmąjį nėštumo trimestrą kreipėsi į gydytojus dėl pykinimo ir vėmimo. Iš jų 56 procentai pagimdė mergaites, o 44 procentai berniukus.
Mokslininkai teigia, jog rytinis pykinimas – padidėjusio tam tikrų hormonų lygio pasekmė. Tyrėjų teigimu, šio hormono lygis moters kraujyje padidėja, jei vaisius – moteriškos lyties.
Moksliniai duomenys skamba įtikinamai. Kita vertus, pažiūrėkite į procentinę išraišką. Nedidelė persvara yra, tačiau visgi skaičiai artimi pusiausvyrai – 50 procentų ir 50 procentų. Vargu ar šį teiginį galima laikyti įrodytu. Ir tuo labiau neverta dėl stipraus pykinimo daryti išvados, kad mama laukiasi mergaitės.
Pykinimo priežastis ligi šiol iki galo neišaiškinta. Galbūt jis atsiranda dėl to, jog apkraunamos kepenys, kas iššaukia prastesnį virškinimą ir gimdos raumenų išsiplėtimą. Kiti gydytojai pagrindine priežastimi laiko hormonų pusiausvyros sutrikimus.
Įdomu tai, kad tradicinėse bendruomenėse apie toks reiškinys nebuvo žinomas, iš ko galima daryti išvadą, kad yra psichologinių pykinimo priežasčių. Tai patvirtina ir tai, jog pykinimas išgydomas hipnoze. Kai kurių gydytojų nuomone, psichologiniai būsimos mamos pergyvenimai (persileidimo baimė) gali pasireikšti fiziologiniais simptomais, taip pat ir pykinimu.
Vienaip ar kitaip, stiprų pykinimą sieti su mergaite ne itin patikima.
Plaukų augimas
Dažnai būsimos mamytės skundžiasi plaukuotumo padidėjimu. Vienoms atsiranda ūsiukai, kitoms plaukai pradeda augti ant pilvo arba kojų. Daugeliui šviesūs auksiniai plaukeliai ant nugaros ir krūtinės tamsėja ir tampa vešlesni. Šie reiškiniai laikomi daugiau ar mažiau patikimu būsimo berniuko požymiu.
Suintensyvėjusio plaukų augimo priežastys mokslininkams nekelia abejonių. Jis susijęs su vyriškų hormonų organizme padidėjimu. Tačiau kaip logiškai skambėtų teiginys, jog vyriškų hormonų lygis padidėja dėl to, jog vaisiaus lytis vyriška, tai toli gražu ne visada pasitvirtina. Akivaizdu, priežastis yra dėl hormonų balanso pasikeitimo pačios moters organizme ir nebūtinai susijusi su būsimo kūdikio lytimi.
Pilvo forma
Prognozių mėgėjai, kurdami savo spėliojimus, dažniausiai orientuojasi į nėščiosios pilvo formą. Tai vienas labiausiai paplitusių ir „patikimų” liaudies prietarų.
Jei moters pilvas smailus, agurko formos, nukreiptas į priekį ir jos nėštumo iš nugaros nematyti, reiškia, ji turės berniuką. Jei pilvas juosiantis, tai jai galima ruoštis mergaitės gimimui. Tačiau verta pastebėti, kad šis prietaras ne visada „suveikia”. Tikslios statistikos dėl šio požymio nėra, to netiria ir mokslininkai. Tačiau remiantis gimdžiusių moterų patirtimi, tokios „diagnostikos” klaidos gana dažnos.
Jei traukia prie saldumynų – mergaitė, jei prie mėsos – berniukas
Kai kas stengiasi būsimo vaiko lytį susieti su kulinarinėmis nėščiosios aistromis. Žinoma, jog besilaukiančios moterys smarkiai keičiasi polinkiai maistui, atsiranda keistenybių, tapusių tautosaka. Kas negirdėjo anekdotų apie vyrą, kuris naktį vos ne su pižama bėga ieškoti nėščiai žmonai šokolado arba apelsinų…
Sūdytų agurkėlių gerbėja šiuo periodu gali tapti prisiekusia saldumynų valgytoja, o šokolado, ledų ir uogienės mėgėja staiga užsinori valgyti sūriai ir aštriai.
Be abejo, gydytojai teikia gana griežtas rekomendacijas dėl mitybos. Tačiau jei organizmas primygtinai reikalauja kokio nors konkretaus produkto, geriau jo klausyti. Dažniausiai tai iššaukia kokių nors vitaminų ir mikroelementų trūkumas. Tačiau ir piktnaudžiauti „draudžiamais” vaisiais, aišku, neverta.
O kaipgi būsimo vaikelio lytis? Ar galima apie ją spręsti iš skonio pomėgių? Nuomonės skirtingos. Vieniems šis prietaras „veikia”, kitiems – ne. Kaip pasakė viena mama: „O aš per visus tris nėštumus valgiau saldumynus. Ir štai rezultatas – trys sūnūs.”
Širdies dūžių dažnumas
Kalbama, kad mergaitės širdis plaka rečiau, o berniukų – dažniau. Tai toli gražu ne pats patikimiausias prietaras, nors juo kartais naudojasi net gydytojai, – juk būtent jie nustato vaisiaus širdies plakimo dažnį. Ir visgi, turbūt dėl netikslių rezultatų šis prietaras plačiai nepaplitęs.
Ir kiti…
Norėdami nuspėti būsimo kūdikio lytį, žmonės prieina net prie absurdo. Štai kai kurie prietarai, kuriuos verčiau palikti be komentarų:
Jei iš dešinės spardosi, tai berniukas, jei iš kairės, mergaitė.
Jei sapne nėščioji jautėsi vyru, tai bus berniukas.
Jei nėščiosios šlapimas ryškiai geltonas – tai bus mergaitė.
Jei krūtinė smarkiai padidėja, bus mergaitė.
Jei moteris lengvai pritupia ir tai darydama nesteni – mergaitė.
Jei jums patinka statyti vieną koją ant paaukštinimo ir traukia pastatyti dešinę, bus berniukas, jeigu kairę – mergaitė.
Jei ant pilvo atsiranda pigmentacija, bus mergaitė.
Jei pilvo juosta eina bambos dešinėje – berniukas, kairėje – mergaitė.
Yra ir dar egzotiškesnių būdų nustatyti lytį. Kai kurie jų siūlo atlikti matematinius skaičiavimus, susijusius su tėvų amžiumi ir pastojimo data. Pagal gautą rezultatą nustatoma kūdikio lytis.
Mamos amžius dalijamas iš trijų, o tėvo – iš keturių (pastojimo metu). Kurio liekana didesnė, tos lyties vaikas ir gims. Jei moters rezus faktorius minusinis, atvirkščiai – kieno mažesnė liekana, tas ir gims.
Panašių metodų yra ne viena dešimtis.
Anomalinių reiškinių, susijusių su magnetinėmis linijomis, energetika ir t. t., tyrinėtojai siūlo savus būdus.
Reikia paimti adatą su siūlu ir pakelti virš delno. Jei adata pradeda judėti į delną, vadinasi, bus mergaitė, jei iš – berniukas. Jei jau turite vaiką, reikia pašalinti adatą nuo delno ir pakartoti bandymą. Šiuo būdu taip pat galima sužinoti, kiek bus vaikų. Šio metodo variantas: reikia laikyti adatą virš pilvo ir jei adata juda švytuokle – tai mergaitė, jei apskritimu – berniukas.
Kartais atsiranda teorijų, kad vaiko lytį gamta nusprendžia labai gudriai. Jei šiuo metu pagal įvairius parametrus silpnesnė vyriška pusė, tai gims berniukas, jei moteriška – mergaitė, t. y., įvyksta lyg ir savaiminė kompensacija. Štai vienas pavyzdys: vyrui pirmas gimė sūnus. Tuo metu jis buvo užverstas darbais, mokėsi institute, uždarbiavo, stengėsi iš visų jėgų. Ir gamta, kad būtų kompensuotas toks nelygiavertiškumas tarp vyriško ir moteriško prado jėgų, sukūrė berniuką. O kai jis su žmona pasiryžo antram vaikui, jis jau turėjo nuolatinį darbą, gyveno normalų šeimyninį gyvenimą, t. y., pavargdavo labiau žmona – namų ruoša, darbas. Ir gamta vėl padarė „teisingą” sprendimą – gimė mergaitė.
Iš dalies ši versija patvirtinama mokslinių tyrimų: „Pavyzdžiui, iš 3072 Danijoje gimusių kūdikių išaiškėjo, kad stiprus stresas, kurį gimdytojai patyrė per apvaisinimą arba jo išvakarėse lemia mergaičių gimimą. Tyrimus vykdęs gydytojas mano, kad psichinė trauma lemia hormonų balanso pakitimą, spermos kiekio mažėjimą ir net vyriškų embrionų žūtį.”
Laikoma, kad karų ir konfliktų metu, kai žūna daug vyrų, gimsta daugiau berniukų. Taip egzistuoja teorija, kad kūdikio gimimas susijęs su kieno nors iš giminaičių mirtimi. Be abejo, teorija liūdna, kita vertus, vargu ar atsisakymas gimdyti vaikus suteiks galimybę vyresniajai kartai gyventi amžinai…
Tikėti ar ne?
Tikėjimų ir prietarų dėl būsimo kūdikio lyties susikaupė nemažai. Kokiu iš jų verta tikėti ir ar verta apskritai tikėti? Štai ką kalba mamos šiuo klausimu:
„Man atrodo, kad nėra panašių nėštumų, kaip kad nėra vienodų vaikų. Aš turiu ir mergaitę, ir berniuką. Dabar laukiuosi trečio vaikelio. Šis nėštumas nepanašus nei į mano pirmąjį, nei į antrąjį. Manau, kad nėra ryšio tarp to, kaip praeina nėštumas, ir kūdikio lyties.”
„Visi požymiai tokie klaidingi. Jei dviems pasitvirtino, tai trečiam tai gali visiškai nepasitvirtinti.”
Ir visgi mes nevalingai pradedame tikrinti kiekvieną naują prietarą. Ką gi, tai nekainuoja, o juk būna visai linksma. Svarbiausiai – žiūrėkite į visa tai su humoru, nebūkite įsitikinę rezultatais – juk greitai juos galėsite patikrinti.