Kaip nusausinti Europos vyno ežerą

Europos Komisijos rekomendacijos naikinti vynuogynus siekiant pagerinti Europoje gaminamo vyno konkurencingumą sukėlė atvirą vyndarių nepasitenkinimą.

Dar prieš kelis mėnesius 59 metų Prancūzijos vyndarys Isidore’as Santamaria grožėjosi savo vynuogynais, dabar visas 30 hektarų plotas virto plynu lauku. „Tai blogiausia, kas gali nutikti vynuogių augintojams. Tai tas pats, kas netekti vaiko,” – sako jis.

Bėda ta, kad Europos Sąjungoje kasmet pagaminama per daug vyno, todėl specialistai sugalvojo terminą „Europos vyno ežeras”. Šiuo metu išleidžiama pusė milijardo eurų vien tam, kad būtų utilizuotas nenupirktas vynas. Jis nenuperkamas ne tik dėl to, kad pagaminama per daug – į Senojo žemyno rinką plūsta kokybiškesnis vynas iš Lotynų Amerikos šalių, Australijos ir Jungtinių Valstijų.

Tačiau ES tebelieka didžiausia pasaulyje vyno gamintoja ir eksportuotoja. Prancūzija, Italija ir Ispanija kartu eksportuoja beveik pusę visame pasaulyje gaminamo vyno (40,6 proc.). Baimindamasi, kad Europos vyndarių neišstumtų konkurentai, ES ketina mažinti žemos kokybės stalo vyno gamybą ir taip nusausinti „Europos vyno ežerą”. Vyndariai skatinami naikinti vynuogynus. Kompensacijoms už pasitraukimą iš vyno gamybos sektoriaus 2008-2013 metais Europos Komisija planuoja skirti apie 1,4 mlrd. eurų.

Prancūzų nepasitenkinimas

Prancūzai mano, kad naujos ES priemonės vyno rinkai sureguliuoti – nepagarba Prancūzijos kultūrai, kuri neatsiejama nuo vyno. Daugybei smulkių vyndarių tokios priemonės prilygsta karo paskelbimui. Net Prancūzijos žemės ūkio ministras Michelis Barnier EK rekomendacijas pavadino beprotiškomis ir pažadėjo joms priešintis.

Bet labiausiai išgyvena paprasti vyndariai. I.Santamaria skundžiasi: „Tai katastrofa. Parodykite man kokią nors pramonės šaką, kurioje pajamos perpus sumažėtų. Kas vyksta? Tai galas. Nukritus vyno kainai jau pusantrų metų dirbu už dyką. Mano žmona dirba mokykloje – taip ir maitinamės.”

Tačiau EK teigia, kad jei nebus imtasi reformų, ūkininkų pajamos viename stambiausių vyno gamybos Langedoko-Rusiljono regione per dvejus metus sumažės iki 38 procentų. Teoriškai nauji pasiūlymai leistų vyno rinkai atgauti jėgas, bet paprasti prancūzai baiminasi netekti pajamų šaltinio, o politikai aiškina, kad vynuogynų naikinimas nusiaubs šalies ekonomiką.

Kaip teigia vyno gamybos bendrovės „Cave des Vignerons” direktorius Rogeris Torreilles’as, vyno sektorius nusipelno daugiau dėmesio. Jis ragina ES daugiau lėšų skirti vyno reklamai. Juk vyną reikia brandinti kelerius metus, netgi dešimtmečius, todėl šis alkoholinis gėrimas neduoda greitų pajamų.