Politikams Valdo Adamkaus pranešimas Jungtinėse Tautose pasirodė buvęs solidus, aktualus ir diplomatiškas, politologai pasigedo drąsesnių bei atviresnių vertinimų.
Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus kalba, trečiadienį pasakyta iš Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos tribūnos Niujorke, sulaukė teigiamų tiek užsienio, tiek mūsų šalies politikų ir žiniasklaidos vertinimų. Stabtelėjęs ties globaliomis klimato kaitos problemomis (tam ši JT sesija ir skirta), Lietuvos vadovas nemažai dėmesio skyrė politinėms aktualijoms, atkreipė dėmesį į būtinybę bendromis jėgomis užkirsti kelią tiek matomiems, tiek nepastebimiems konfliktams, rusenantiems įvairiose pasaulio šalyje. V.Adamkus akcentavo JT vaidmenį vykdant šią misiją ir paragino tęsti autoritetingos organizacijos reformą.
Sveikino ambasadoriai
Pasak V.Adamkaus atstovės spaudai Ritos Grumadaitės, prezidento
kalba buvo palydėta plojimais. „Ne, ovacijų nebuvo, čia tokie dalykai nėra priimti. Vėliau mūsų prezidentą pasveikinti pasakius rimtą kalbą ir paspausti ranką išsirikiavo Jungtinėse Tautose akredituotų ambasadorių eilutė”, – LŽ pasakojo R.Grumadaitė.
Anot atstovės spaudai, V.Adamkus buvo vienas iš gana retų JT Generalinės Asamblėjos sesijos kalbėtojų, kurie „tilpo” į numatytą reglamentą. Tai pavyko ir Suomijos prezidentei Tarjai Halonen. Pasak R.Grumadaitės, vėliau abiejų šalių vadovai šmaikštavo, kaip jiems pavyko išvengti raudonų ir žalių lempelių perspėjimo apie laiko limitą. Tuo metu kiti sesijos prelegentai buvo kur kas iškalbingesni.
R.Grumadaitės teigimu, V.Adamkaus kalbą citavo naujienų agentūra „Asociated press” (AP). Pranešdama apie įvykius Mianmare AP priminė Lietuvos prezidento žodžius, kad tarptautinė visuomenė, taip pat JT turėtų padaryti viską, jog konfliktų apimtose šalyse gyvenantys žmonės būtų apsaugoti nuo bet kokių karo baisumų.
Tapo normalia valstybe
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Justinas Karosas sakė manąs, kad prezidentas kalbėjo taip, kaip ir dera tokio masto forume: „Kalba rodo, jog Lietuva jau išėjo iš mažos valstybėlės standartų ir yra normali valstybė tarp pasaulio šalių.” – Pasak komiteto vadovo, V.Adamkus iškėlė būtent tas problemas, kurias dabartinis pasaulis laiko iššūkiais. Tai aplinkosauga, klimato atšilimas, valstybių integracija į pasaulio bendruomenę. Lietuvos prezidentas išsakė susirūpinimą dėl demokratijos plėtros Pietų Kaukaze, greta mūsų esančiose šalyse. „Ypač įstrigo mintis, kad keldamas atskirų valstybių prisitaikymo prie situacijos problemą mūsų šalies vadovas akcentavo, kad ir JT turi prisitaikyti prie smarkiai kintančios realybės”, – pabrėžė J.Karosas. Anot jo, apie Rusiją V.Adamkus užsiminė pakankamai diplomatiškai ir kultūringai, be „mūsų politikams įprasto radikalumo ir net politinio nekultūringumo”.
Didelės drąsos neįžvelgė
„Kalba teisinga, duok Dieve, kad ji turėtų kokį nors poveikį tarptautinei bendruomenei”, – lakoniškai V.Adamkaus pranešimą komentavo Seimo vicepirmininkas, Europos komiteto vadovas konservatorius Andrius Kubilius.
Pasak politologo, filosofo ir žurnalisto Kęstučio Girniaus, per šią JT Generalinės Asamblėjos sesiją nemažai pasaulio lyderių savo nuomonę dėstė gana atvirai. „Ilgą laiką buvo tylima dėl Rusijos veiksmų, kurie žmonėms nepatiko, todėl neblogai, kad mūsų prezidentas atkreipė į tai dėmesį”, – sakė politologas. Kita vertus, vargu ar tokią kalbą galima vadinti labai jau drąsia. „Prezidentas neminėjo jokių konkrečių valstybių, kurios blogai elgiasi. Net kalbėdamas apie Kosovą darė tai aptakiai”, – teigė K.Girnius. Anot jo, dėl Kosovo iššūkį Rusijai kur kas anksčiau metė kitos valstybės.
„Geri santykiai su kaimynais visada buvo vienas Lietuvos užsienio politikos ramsčių. Dabar sąlygos pakito, tad gal reikėtų kai kurių ramsčių atsisakyti. O jei neatsisakai, gal vertėtų vieną kartą viešai pradėti apie tai diskutuoti”, – LŽ dėstė politologas. Jo nuomone, ši V.Adamkaus kalba galėtų būti „žingsnis teigiama linkme užsienio politiką orientuojant ne emociškai, bet pagrįstai”.
Konfliktai gali perkaisti
V.Adamkaus kalboje apžvalgininkai pirmiausia atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vadovas, nors ir neminėdamas Rusijos vardo, savo didžiajai kaimynei pažėrė pelnytų priekaištų. Lietuvą ir kitas Baltijos šalis pateikęs kaip sėkmingos integracijos į tarptautinę sistemą pavyzdį, Lietuvos prezidentas apgailestavo, jog to nesugebėjo padaryti kai kurios gretimos regiono valstybės. „Galime tik spėlioti, kodėl šios šalys jų pasienyje esančių demokratinių valstybių integraciją supranta kaip nacionalinę grėsmę. Mums gaila tų šalių visuomenės, kai valdžia nusprendžia šalies gamtos turtus išleisti ginklams, o ne demokratinėms reformoms. Žinoma, neturėtume toleruoti mėginimų suklastoti istorinius faktus apie sovietinę Baltijos valstybių okupaciją arba neigti didįjį Ukrainos badą, pražudžiusį milijonus žmonių gyvybių”, – pabrėžė V.Adamkus.
Prezidento nuomone, kai kurie konfliktai pasaulyje ne tokie matomi, tačiau tai nereiškia, kad jie mažiau pavojingi. Anot V.Adamkaus, „įšaldyti konfliktai” Rytų Europoje ir Pietų Kaukaze vieną dieną, jei nebus imtasi tinkamų skubių veiksmų, gali perkaisti. „Nepamirškime, kad „įšaldyti” ne tik konfliktai, bet ir tų konfliktų teritorijose gyvenančių žmonių gyvenimas bei svajonės. Čia Jungtinės Tautos turėtų būti matomesnės ir girdimesnės. Tai galioja ir Kosovui. Ten negalima leisti kilti dar vienam „įšaldytam konfliktui”, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
kalbos ir lieka kalbom