Šventojoje sujaukta uosto vizija

Susisiekimo ministerijos specialistai yra įsitikinę, kad atstatant Šventosios uostą jau padaryta didelė klaida.

Šiuo metu rengiami pasiūlymai, pagal kuriuos iš esmės gali keistis šio uosto atstatymo schema. Tarp radikaliausių pasiūlymų yra ir tokių, kad reikėtų statyti tik vadinamąjį avanuostą. Tai būtų nuo kranto į jūrą tarp molų įtaisyta uosto dalis, kur švartuotųsi žvejų, pasieniečių, kariškių ir Būtingės terminalą aptarnaujantys laivai.

Apartamentai uoste

Jau ir Šventosios gyventojai kelia klausimą, ar šalia įlankos, toje vietoje, kur prieškarį stovėdavo vienintelis Lietuvos karo laivas „Antanas Smetona”, statomi namai nepakenks uostui.

Šventosios uosto centre esančiame pusiasalyje statomas iš trijų pusių vandens apsuptas namų kompleksas. Jame iki 2008 metų numatyta įrengti per 90 apartamentų, kurių plotas būtų nuo 31 iki 101 kvadratinio metro.

Jau platinamas raginimas buriuotojams apartamentuose nuomoti vietas. Taip pat skelbiama, kad parduodami butai. Jų kaina yra nuo 9500 litų už vieną kvadratinį metrą. Specialistų teigimu, tai viena didžiausių šiuo metu Lietuvoje esančių nekilnojamojo turto kainų.

Iškils daugybė klausimų

Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus teigė, kad statomas gyvenamųjų namų kompleksas nėra būsimo Šventosios uosto teritorijoje.

Uosto teritoriją nuo vandens sudaro tik 10-20 metrų. Kita dalis buvo Palangos miesto savivaldybės teritorija.

Ji po 2000 metų teritorijas šalia būsimojo uosto arba išnuomojo, arba pardavė.

A.Vaitkaus teigimu, taip ir dingo plotai, kurie būtų naudingi uostui. Jo nuomone, tai, kad šalia uosto neliko žemių yra didelė problema. Ji netgi buvo iškelta Vyriausybės posėdyje. Klaipėdos apskrities viršininko administracija yra įpareigota patikrinti, ar dalinant šalia uosto esančias žemes nebuvo padaryta pažeidimų.

„Šalia būsimojo uosto atsiradus pastatams mums iškils klausimų, ar galima statyti ir gilinti prie krantinių nepažeidžiant statinių, ar bus pagrįstos valstybės investicijos, kai šalia atsirado privatus turtas? Iš esmės tie klausimai skirti ir savivaldybei, kuri derino statybų leidimus. Mūsų ministerijos specialistų nuomone, padaryta didelė klaida išnuomojant plotus aplink uostą. Lėtai vykstantys procesai kelia didelę ir pagrįstą grėsmę įgyvendinti Šventosios uosto statybos projektą, kur investicijos sieks apie 200 mln. litų”, – aiškino A.Vaitkus.

Neturi šeimininko

Rūpintis Šventosios uosto reikalais yra pavesta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Tačiau realiai ji nieko neturi, nes nedisponuoja netgi uostui Vyriausybės nutarimu priskirta žeme.

Šiuo metu rengiama Šventosios uosto detalaus plano korektūra, kuri Palangos savivaldybėje bus svarstoma spalio mėnesį. Tai daryti įpareigojo teismas, nes Klaipėdos apskrities viršininko administracija į Šventosios uosto ribas buvo įtraukusi teritoriją, kuria naudojosi „Energetiko” bendrovė.

Tik perdavus „Energetikui” jam priklausantį sklypą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija juridiškai galės įregistruoti Šventosios uostą. Tik tada bus įvertinta dabartinė Šventosios uosto padėtis – krantinės, išlikę pastatai.

Dėl klaidos ir ilgai vykusių teisinių ginčų Šventosios uosto statybos reikalai buvo sustabdyti maždaug trejiems metams. Už tai atsakingi asmenys iki šiol neįvardyti.

Galima daryti prielaidą, kad sąmoningas valdžios institucijų neveiklumas galėjo turėti įtakos, kad Šventosios uostas pradėtas atstatinėti ne nuo to galo.

Palangos savivaldybė, išduodama leidimus statyboms šalia Šventosios uosto, lyg ir turėjo kolegiškai tartis su institucija, kuriai buvo pavesta rūpintis uostu. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorius infrastruktūrai Algirdas Kamarauskas teigė, kad jokio pranešimo jie niekada negavo. Juridiškai vertinant savivaldybė jokio pažeidimo ir nepadarė.

Atsižvelgiant į tai, kad toje dalyje, kur statomi namai, buvo numatytas poilsinis uostas, A.Kamarausko nuomone, lyg ir nieko blogo, kad atsirado apartamentai.

Laukia ilgas procesas

Pagal planą Šventosios uostą numatyta pradėti statyti 2011 metais. Tačiau pasigirdo netgi Seimo narių raginimų pradėti tai daryti anksčiau.

Realiai netgi iki 2011 metų tam gali būti nepasirengta.

A.Kamarauskas teigė, kad, nors Šventosios uostas ir nebus didelis, tačiau procedūros yra beveik tokios pačios, kaip ir norint statyti giliavandenį uostą. Vienintelis dalykas, kurio, galbūt, nereikės daryti, tai rengti strateginį pasekmių aplinkai įvertinimo dokumentą, nes Šventojoje jau buvo uostas.

Pirmiausia Šventosios uostas turėtų būti įtrauktas į Palangos savivaldybės bendrąjį planą, kuris šiuo metu ruošiamas. Po to būtų rengiamas uosto ir gretutinių teritorijų detalusis planas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paraleliai ruoštų būsimojo uosto dokumentus. Artimiausiu metu planuojama padaryti Šventosios uosto sklypo skaitmeninę toponuotrauką.

Jau parinktas rangovas ir bus užbaigtos procedūros parengti Šventosios uosto geologinio kartografavimo programą, pagal kurią bus atliekami geologiniai tyrimai. Jiems atlikti bus skelbiamas atskiras konkursas.

Su viena Ispanijos kompanija tariamasi, kad ji parengtų Šventosios uosto išplanavimo schemą. Joje būtų numatyta, kaip išdėstyti molus, laivybos kanalą, krantines, kokie turėtų būti gyliai. 300 tūkst. eurų kainuosianti studija, kuriai pinigų skirs Ispanijos vyriausybė, atsakytų į klausimus, kaip turėtų atrodyti vidinis jachtoms ir pramoginiams laivams skirtas uostas, ir kokio reikės išorinio arba avanuosto.

Tik po atliktos uosto studijos būtų rengiamas Poveikio aplinkai įvertinimo projektas. Šalia uosto atsiradus papildomiems interesams projekto derinimas gali ilgai užsitęsti. Tik suderinus poveikio aplinkai įvertinimo projektą, būtų rengiami konkrečių uosto statinių projektai.

Šventosios uosto statybą planuojama finansuoti iš 2007-2013 metais Lietuvai skirtų ES lėšų. Ilgai užsitęsus projektų derinimams ir nepradėjus statyti uosto 2011 metais, pinigai gali būti skirti kitiems projektams ir tektų laukti naujų ES rėmimo programų