Panevėžio medikai ir socialiniai darbuotojai parengė paliatyvios priežiūros situacijos Lietuvoje analizę ir sukūrė nepagydomai sergančių žmonių priežiūros programą, pagal kurią siūloma plėtoti paliatyvią priežiūrą visoje Lietuvoje.
Kaip Eltai sakė Panevėžio apskrities gydytoja Raimonda Ulianskienė, pagrindinis ligonius lankančios namų tarnybos principas ir tikslas – 24 valandas per parą pacientams teikti tokias pat paliatyvios priežiūros paslaugas, kaip ligoninėse.
„Namų priežiūra turėtų tapti prieinama ne mažiau kaip pusei pacientų, sergančių vėžiu ir kitomis nepagydomomis ligomis”, – pabrėžė daktarė.
Paskaičiuota, kad 100 tūkstančių gyventojų turėtų aptarnauti 1,5-3 visą darbo dieną dirbantys gydytojai, 4-9 slaugytojos, 4 kitų sričių specialistai.
Paliatyvios priežiūros komandą turėtų sudaryti gydytojas, slaugytojas, dvasininkas, psichologas, socialinis darbuotojas, reabilitologas, darbo terapeutas, masažuotojas, dietologas, farmacininkas, administratoriai ir savanoriai.
Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje rengiami paliatyvios pagalbos suaugusiems ir vaikams teikimo reikalavimai, ekonomistai skaičiuoja paliatyvios medicinos paslaugų įkainius.
„Sukurti paliatyvios medicinos sistemą reikalaujama kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje, nes rūpestis sergančiu žmogumi – ne vien artimųjų reikalas”, – Eltai sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Bielinienė.
Gyventojų apklausos duomenimis, 90 procentų nepagydomomis ligomis sergančių pacientų norėtų mirti ne gydymo įstaigose, o namuose, nors didžiajai daugumai jų paliatyvi pagalba neprieinama.
Pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos, paliatyvi priežiūra tai – skausmo bei simptomų kontrolė, psichologinė, dvasinė ir socialinė pagalba, parama ligonio artimiesiems ligos metu ir gedint mirusiojo.
Ministerijos rengiamų teisės aktų projektuose nurodoma, kad pagalba nepagydomiems ligoniams gali būti teikiama dienos stacionaruose, ligoninėse, ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose, namuose.
Tokių pacientų sveikata pavesta rūpintis šeimos gydytojams. Tačiau Vilniaus arkivyskupo metropolito, kardinolo Audrio Juozo Bačkio nuomone, realios pagalbos nepagydomiems ligoniams labai stinga.
„Dažnai ligoninėje žmogus tik apgydomas ir išleidžiamas. Po kurio laiko paūmėjus skausmams jis vėl dešimčiai dienų paguldomas į ligoninę ir vėl išleidžiamas, o medicininės pagalbos namuose nesulaukia”, – Eltai sakė Jo Eminencija.
Kardinolo nuomone, sunkius ligonius kamuoja ne tik medicininės, bet ir dvasinės problemos – žmonės bijo mirties, savo buvusio gyvenimo, nerimauja dėl savo vaikų.
„Sovietų laikais kunigas galėjo tik slapta įbėgti į palatą ir suteikti sakramentą, tačiau šią nuostatą reikėtų keisti. Kunigas reikalingas ne vien tam, kad palydėtų iš šio pasaulio išeinantį žmogui. Ligoniui svarbu pasikalbėti su dvasininku, kai jis susimąsto apie savo gyvenimą”, – sakė A. J. Bačkis.
Vilniaus arkivyskupijoje sklandanti idėja kurti paliatyvios medicinos kliniką kardinolui prie širdies, tačiau „be valstybės paramos vyskupija negali prisiimti tokios atsakomybės, nes tam reikia milžiniškų lėšų”.
Pirmieji paliatyvios medicinos paslaugas savo bendruomenės žmonėms pradėjo teikti panevėžiečiai. Utenoje nepagydomų ligonių slauga rūpinasi Šv. Pranciškaus Dievo apvaizdos seserys.
Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos skaičiavimais, 1 mln. gyventojų reikėtų 60 paliatyvios pagalbos stacionarių lovų.
2005-08-17 09:16