Negirdinčius vaikus auginantys tėvai nuožmiai kovoja dėl to, kad jų atžalos nesimokytų kitą negalią turinčių vaikų kaimynystėje.
Sprogo emocijų bomba
Šiandien Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykloje Strėvos gatvėje bus švenčiama Pasaulinė kurčiųjų diena. Tačiau nesibaigiantys ginčai ir diskusijos temdo vaikų, tėvų ir pedagogų nuotaiką.
Kurčiųjų mokyklos vadovė Edita Andrijauskienė tikino, kad draugiškoje negirdinčiųjų bendruomenėje sprogo tikra emocijų bomba. Tėvai grasina nevesti vaikų į mokyklą, jei ši bus perkelta 1-osios specialiosios mokyklos kaimynystėn.
O Klaipėdos apskrities viršininkui Vytautui Rinkevičiui tėvų nenoras savo atžalas leisti į mokyklą, kurioje mokosi ir psichinę negalią turintys vaikai, atsiduoda fašizmu.
Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius jam antrino sakydamas, kad jokia išeitis būtų visus „ne tokius” uždaryti į atskiras teritorijas, panašias į konclagerius, su aklinomis sienomis iki padebesių.
Remontui – 2 milijonai
Vakar Klaipėdos apskrities viršininkas V.Rinkevičius kalbėjosi su susisiekimo ministru Algirdu Butkevičiumi ir įteikė jam dokumentus, kurie reikalingi, kad vyriausybė uostamiesčio kurtiesiems skirtų 2 milijonus litų.
Šie pinigai bus skirti suremontuoti ir įrengti patalpas, kuriose vaikai ir pedagogai mokysis ir dirbs tol, kol bus pastatytas Sutrikusios klausos asmenų ugdymo centras Kretingos gatvėje.
Klaipėdos apskrities viršininko administracija yra parengusi projektą, pagal kurį apskritis Turto bankui perduos keturis jai priklausančius pastatus, kuriuos pardavus atsirastų lėšų naujo kurtiesiems skirto centro statybai. V.Rinkevičius mano, kad tokiam centrui pastatyti prireiktų apie 20 – 25 milijonų litų, o projektą įmanoma būtų įgyvendinti per trejus metus.
Tačiau tėvai nė už ką nesutinka kitų metų rugsėjo 1-ąją pasitikti atskirame, suremontuotame 1-osios specialiosios mokyklos korpuse.
Galimybės – ne iš oro
Paprašytas pakomentuoti, kaip vertina kurčius vaikus auginančių tėvų nenorą keletą metų mokytis kitas negalias turinčiųjų kaimynystėje, V.Rinkevičius buvo atviras.
„Nenoriu vartoti šio žodžio, bet tėvų pasipiktinimas man truputį kvepia fašizmu. Tėvai nori tikėti, kad jų vaikai yra ypač nuskriausti, jiems reikia išskirtinių sąlygų, o anie vaikai – debilai, jų vaikus sudraskys, sužalos ir nuskriaus. Liejasi daug nereikalingų emocijų. Visi bandymai susikalbėti su tėvais, siūlyti jiems logiškas išeitis atsiremia į išankstinį nusistatymą”, – dienraščiui vakar sakė viršininkas.
V.Rinkevičiaus nuomone, uostamiestyje nėra tokios vietos, kurioje galima visiškai garantuoti vaikų saugumą, o saugodamiesi nuo įtakos iš išorės teritoriją apsitveria ir bendrojo lavinimo mokyklos.
„Aišku, jei tėvai rausis plaukus, piketuos, nebežinau, kaip bus. Apskritis jokių kitų patalpų neturi. Iš oro kita galimybė neatsiras. Jei ir miestas negali duoti kitų patalpų, atsiduriame tame pačiame taške”, – aiškino viršininkas.
V.Rinkevičius dar kartą patikino, kad negirdintys vaikai atskirame 1-osios specialiosios mokyklos korpuse galimybių susitikti su kitoje mokykloje besimokančiais vaikais turės mažai.
„Padarėme tikrai „riebią” remonto sąmatą. Apšiltintume įstaigos sienas, pakeistume langus, padarytume gerą remontą. Jei reikėtų, ir teritorijas atitvertume. Mano žiniomis, tėvai be reikalo panikuoja dėl specialiosios mokyklos vaikų agresijos, ten nėra taip blogai, kaip jie mėgina visus įtikinti”, – dūsavo viršininkas.
Valdžia nebetiki
Tačiau atkakliai iš vieno valdininko kabineto į kitą jau keletą metų vaikščiojantys kurčiųjų tėvai nebetiki valdininkų pažadais.
„Prieš dešimt metų mums žadėjo, kad kai uostas plėsis ir ateis laikas kraustytis į kitą mokyklą, kurtieji kelsis į naują pasatą. O kaip dabar yra? Iš kur mes žinome, ar tą naują mokyklą tikrai pastatys?” – piktinosi negirdintį vaiką auginanti klaipėdietė Elena Reznikienė.
„Kol apskrities viršininke dirbo Virginija Lukošienė, visada jai tvirtindavome, kad visi variantai dėl mokyklos pertvarkymo mums tiks, išskyrus kaimynystę su 1-ąja specialiąja, – dienraščiui teigė klaipėdietis Artūras Golubauskas. – O dabar mūsų vaikai yra paliekami gatvėje. Uostui labai svarbu pradėti statybas, o mums svarbus mūsų vaikų gyvenimas. Būtų lengviausia eiti į specialiąją mokyklą, bet mums nepriimtinas toks pasiūlymas”.
„Aš asmeniškai tikrai nevesiu vaiko į mokyklą ten. Nežinau, ką reikės daryti – samdyti mokytojus, persikelti”, – neketino nusileisti negirdintį vaiką auginantis klaipėdietis.
Siūlė durti pirštu
Praėjusį penktadienį su apskrities viršininku susitikę kurčiųjų tėvai dar kartą jam išsakė savo abejones. Jie netiki, jog iš tiesų visoje Klaipėdoje nėra kitų laikinų patalpų 65 kurtiems vaikams.
„Durkite pirštu, parodykite, į kurį pastatą galima perkelti jūsų vaikus. Mes kitos išeities nematome, kitų patalpų neturime, miestas ar meras jų taip pat negali jums pasiūlyti. Ar negalėtų vaikai kelerius metus mokytis visiškai nuo 1-osios specialiosios mokyklos atskirtose patalpose? O po to visi galėsite persikelti į erdvias, šiuolaikiškas patalpas, – tėvus įtikinėjo viršininkas.
Žadėjo įtikinti tėvus
R.Taraškevičius vakar dienraščiui „Klaipėda” teigė mėginsiąs įtikinti sukilusius tėvus, jog apskrities pasiūlymai yra logiški, motyvuoti ir protingi.
„Jei visus neįgaliuosius uždarysime į atskirus konclagerius, kokį rezultatą turėsime? – klausė meras. – Ar nemanote, kad tėvų pasipiktinimas – iš inercijos, neįsigilinus į situaciją. Visi žmonės yra visuomenės nariai, visų interesais reikia vienodai rūpintis, ir jei mes turime patalpų, jos labai reikalingos kitoms įstaigoms, kurių interesams atstovaujame”, – vilčių skirti kitas patalpas kurtiesiems nepaliko Klaipėdos meras.
Kalbos įskaudino
Klaipėdos 1-osios specialiosios mokyklos direktorius Edvardas Butvydas neslėpė, kad jį skaudina spaudoje pasirodę kurčiųjų vaikų pareiškimai jo ugdytinių atžvilgiu.
„Manau, kad šis klausimas gerokai „išpūstas”. Mokykloje dirbu šeštus metus ir galėčiau tikinti, kad atmosfera pas mus net geresnė nei kai kuriose bendrojo lavinimo mokyklose, – sakė jis. – Kriminalinių nusikaltimų per tiek metų pas mus tikrai nebuvo. Tiesa, kartais sveikieji, asocialūs vaikai mėgina prisidengti mūsų mokyklos vardu. Manau, kad kurčiųjų vaikų tėvus valdo stereotipai. Jie galėtų pas mus dažniau užsukti ir pamatytų, kaip yra iš tiesų”.
Specialiosios mokyklos vadovas stebėjosi, kodėl kaimynystė su neįgaliais vaikais negąsdina į mokyklos sporto salę sportuoti ateinančių sveikųjų, aplinkinių gyventojų, o kelia paniką taip pat neįgalius vaikus auginantiems tėvams.