Pirmoji proginė 100 litų aukso moneta, skirta Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui, pagerbta Gedimino pilies bokšte. Šiame garbingą Lietuvos istoriją menančiame bokšte aukso moneta trečiadienį pristatyta kultūros, istorijos, žiniasklaidos, finansų ir kitiems visuomenės atstovams. Nuo šios dienos Lietuvos bankas ją išleido į apyvartą ir ji tapo mokėjimo bei atsiskaitymo priemone.
Pirmosios iš trijų Lietuvos tūkstantmečiui skirtos proginės monetos grafinį projektą sukūrė dailininkas Liudas Parulskis, gipsinį modelį – Giedrius Paulauskis. Monetas 5000 vienetų tiražu nukaldino „Lietuvos monetų kalykla”. Moneta parduodama Lietuvos banko kasose, jos kaina – 750 litų.
„Kitos dvi šios serijos monetos bus išleistos 2008-aisiais ir 2009-aisiais metais. Tai graži monetų serija, skirta svarbiam Lietuvos istorijos įvykiui, prie kurio garsinimo prisideda ir Lietuvos centrinis bankas”, – pristatydamas naują monetą sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.
Jis priminė, kad tai 51-oji Lietuvos banko išleista proginė moneta, tarp jų šešios yra iš gryno aukso. Šiemet dar buvo išleista 10 litų auksinė moneta pagal programą „Mažiausios aukso monetos pasaulyje. Aukso istorija”. Ji pasirodė 1500 egzempliorių tiražu. Be to, šiemet sukanka dešimtmetis, kai Lietuvos bankas išleido pirmąją aukso monetą – 1 lito nominalo, skirtą Lietuvos banko ir lito 75-mečiui.
Lietuvos tūkstantmečio proginei monetai skirto lankstinuko autorius profesorius Alfredas Bumblauskas sakė, kad išleistoji moneta „labai vykusi”. „Trijose monetose – Lietuvos likimas, o pirmoji – tai Lietuvos istorijos pradžia. Ši serija atspindės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumą ir kitus laikus”, – pažymėjo istorikas.
Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos direktorius, Kovo 11-osios akto signataras Gediminas Ilgūnas sakė, kad moneta sujungia tris vertybes – auksą, meną ir istoriją. Jis išreiškė viltį, kad paskutinė serijos moneta bus pristatyta jau atkurtuose Valdovų rūmuose.
Pirmąsias monetas Lietuvos banko vadovas įteikė jos grafinio ir gipsinio modelio bei lankstinuko autoriams ir Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos direktoriui G. Ilgūnui.