Politikai garsiai kalba apie donorystės svarbą ir ragina šalies gyventojus nelikti nuošalyje, tačiau gyvieji donorai, siekiantys padėti mirštančiam žmogui, paranda dalį darbo užmokesčio, nes dėl operacijos yra priversti pasiimti nedarbingumo pažymą, rašo dienraštis „Lietuvos rytas”.
Kaulų čiulpus aukojantis žmogus gauna nedarbingumo pažymą penkioms darbo dienoms – tiek laiko reikia jėgoms atgauti po kamieninių ląstelių paėmimo iš kraujo procedūros.
Už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas tokiam asmeniui atlygina darbdavys, kuriam suteikta teisė mokėti nuo 80 iki 100 proc. darbo užmokesčio. Už kitas ligos dienas „Sodra” kompensuoja tiktai 85 proc. atlyginimo.
Taigi, pavyzdžiui, du tūkstančius litų per mėnesį uždirbantis donoras praranda apie 100 litų, o gaunantis 4 tūkst. litų – bemaž du šimtus.
„Įstatymas mums nesuteikia teisės taikyti išimčių. Visiems, turintiems nedarbingumo pažymą dėl ligos, mokama 85 proc. darbo užmokesčio”, – dienraščiui sakė „Sodros” pašalpų ir nedarbingumo skyriaus vedėja Marija Paskočinienė.
Tačiau darbdavys gali savarankiškai nuspręsti, kiek mokėti už pirmąsias dvi ligos dienas – visą atlyginimą ar tik jo dalį.
Finansų ministro Rimanto Šadžiaus teigimu, valstybinio socialinio draudimo sistemoje yra išimčių, kai mokama viso atlyginimo dydžio pašalpa. Todėl ir donorams mokamos pašalpos dydis – svarstytinas.
„Kai žmogus aukoja ir neatlygintinai gelbėja kitą žmogų, jis neturėtų prarasti savo pajamų. Tačiau iki šiol niekas šio klausimo nekėlė. Matyt, jau laikas išsiaiškinti ir teikti įstatymų pataisas”, – svarstė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Vienas argumentų už pataisas, kuriuos nurodė politikai, – beveik neįžvelgiama jų kaina. Per metus įvyksta vos 1-2 kaulų čiulpų, 4-5 inkstų transplantacijos. „Sodrai” tai kainuotų apie tūkstantį litų per metus. Darbdaviams – dar mažiau.
Daugelyje valstybių donorai ne tik gauna visą darbo užmokestį. Jie sulaukia ir kompensacijų už keliones į gydymo įstaigą donorystės tikslais.