Lietuvos gyventojai transporto spūstyse degina vis daugiau laiko ir pinigų
Vilniečiai važiuodami į ir iš darbo kamščiuose vidutiniškai praleidžia apie valandą. Kauniečiai ir klaipėdiečiai – apie 20 minučių. Tačiau miestai plečiasi, o automobilių daugėja. Bendrovės „AutoTyrimai” duomenimis, šalyje kasmet vidutiniškai registruojama po 180 tūkst. automobilių ir kasmet šie skaičiai didėja. Nesunku paskaičiuoti, jog po 5 metų Lietuvoje važinės beveik milijonu daugiau automobilių negu dabar. Norom nenorom peršasi klausimas, ar nestrigsime kamščiuose amžinai.
XXI amžiaus rykštė
„Transporto spūstys labiausiai kamuoja ne visai didelius ir ne visai mažus miestus – tokius kaip Vilnius. Mažuose miesteliuose neracionalu važinėti automobiliais, nes visur galima nueiti pėsčiomis arba nuvažiuoti dviračiu, o didžiuliuose miestuose patogiau ir greičiau važinėti miesto transportu. Labai didelę automobilių srauto dalį panaikina metropolitenas, bet jį apsimoka statyti miestuose, kuriuose gyvena daugiau nei milijonas „gyventojų”,– sakė bendrovės „Auto Tyrimai” direktorius Robertas Cickevičius.
Tačiau, pasak jo, dideli miestai nuo transporto spūsčių anaiptol neapsaugoti. Britų laidos „Aukščiausia pavara” („Top gear”) žurnalistų atliktas eksperimentas tai puikiai iliustravo. Londono gatvėse maratono distancijoje (42 km) varžėsi bėgikas ir automobilio vairuotojas. Bėgikas finišą pasiekė beveik 10 minučių anksčiau negu automobilis.
Maskvoje didžiausias šiemet užfiksuotas kamštis driekėsi keliasdešimt kilometrų ir truko 16 valandų.
Lenkijos sostinėje Varšuvoje piko valandomis kelionė iš nuošalesnių rajonų iki oro uosto užtrunka apie 4 valandas ir beveik tiek pat tenka kamuotis spūstyse grįžtant atgalios.
Įsivaizduokite, kad iki Vilniaus oro uosto tiek trunka kelionė iš Žemųjų Panerių, Pilaitės ar Baltupių mikrorajonų.
Palyginti su Rusija ar kitais Europos miestais, padėtis mūsų šalies didmiesčiuose kol kas nėra pati blogiausia. Tačiau guostis, jog kaimynų darže dar blogiau, neverta. Verčiau pagalvoti ir miestų vadovams pasufleruoti, ką daryti, kad Lietuvos neužgriūtų Maskvos ar Varšuvos bėdos.
Varšuva, aišku, gerokai didesnė už Vilnių ar Kauną. Tačiau, specialistų teigimu, automobilių spūstys atsiranda ne dėl gyventojų skaičiaus, o dėl automobilių kiekio ir ydingo transporto srautų reguliavimo.
Vaistai nuo kamščių?
Specialistai sutinka, kad universalių vaistų nuo kamščių nėra. Tačiau siūlomi keli problemos sprendimo būdai, kurie galėtų palengvinti miestiečių gyvenimą. Transporto ir kelių tyrimo instituto Kelių tyrimų skyriaus viršininkas Mindaugas Dimaitis tikino, jog pirmiausia reikėtų skatinti žmones naudotis miesto transportu.
Anot jo, Olandijoje transporto spūsčių problema iš dalies išspręsta pratinant žmones statyti automobilius priemiesčių zonose.
„Jie į miestą beveik nevažiuoja – automobiliai paliekami priemiesčiuose, o toliau važiuojama miesto transportu”, – teigė specialistas.
Kitose šalyse, pavyzdžiui, Kinijoje, didžioji dalis gyventojų važinėja metro ar kitomis miesto transporto priemonėmis. Tie, kurie vis dėlto renkasi automobilius, į juos sėda ne po vieną, o po 3 ar 4. Lietuvoje dažna šeima turi 2 ar net 3 automobilius ir kiekvienas į darbą važiuoja nuosava mašina.
„Kitas dalykas – eismo valdymo centrai. Juose reguliuojami viso miesto šviesoforai. Jais ir įspėjamaisiais kelio ženklais piko metu nuo vienų gatvių į kitas nukreipiami automobilių srautai. Paprastai tariant, kai tam tikrose gatvėse susidaro spūstys, važiuojantiesiems į tą pusę užsidega raudona, o šviesoforas, uždegdamas žalią šviesą į kitą gatvę, pasiūlo apvažiuoti kamštį”, – pasakojo M.Dimaitis.
Dar viena priemonė – tai jau ir Lietuvoje diegiama Žaliosios bangos sistema, kai vienoje sankryžoje užsidegus žaliam šviesoforo signalui, kiti šviesoforai po atitinkamo laiko tarpo taip pat signalizuoja žalią šviesą. Tokiu būdu teoriškai galima pravažiuoti visą miestą nesustojus.
Lietuviškų kamščių ypatumai
Kauno miesto savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Paulius Keras teigė, jog laikinojoje sostinėje kamščiai dar nėra tapę pačia opiausia problema.
„Negaliu sakyti, kad Kaune kamščių nebūna, nes miestiečiai, ko gero, pasipiktintų. Ta problema jau atsiranda, ir žmonėms, kurie buvo įpratę, jog važiuojant į darbą gaišti laiko spūstyse visai nereikia, net 7 minutės kamštyje erzina, – sakė P.Keras. – Tačiau, palyginti su Vilniumi, mes dar laimingi, mat sostinė susiduria su gerokai rimtesnėmis problemomis. Ten greičiausiai 5–7 minučių prie sankryžos niekas nevertina kaip kamščio.”
Pasak jo, Kaune yra dar tik kamščių užuomazgos, tačiau miesto valdžia pripažįsta, kad spūstys jau atsiranda ir reikia imtis priemonių. Planuojama šviesoforų valdymo sistema, naujos transporto jungtys, tiltai. P.Kero teigimu, transporto spūstys jau gana aiškiai matomos kelyje iš Šilainės miesto centro link, Gertrūdos gatvėje ir senamiestyje.
Klaipėdoje ir Kaune kamščių problema ne tokia opi kaip sostinėje. Anot Klaipėdos savivaldybės Transporto tarnybos vedėjo Leono Stonkaus, problemiškiausia vieta – Jakų žiedas, kur susikerta keliai į Kauną, Palangą ir kitus miestus. Tačiau ten besiformuojančius kamščius specialistai sutartinai vadina sezoniniais. Didžiulės spūstys čia susidaro vasarą, kai į Klaipėdą ir aplinkinius kurortus suvažiuoja tūkstančiai žmonių.
„Būna, kad kai kuriomis vasaros dienomis žiede stovi policininkai ir reguliuoja eismą, nes rytinio ir vakarinio piko metu ten porą valandų beveik neįmanoma įvažiuoti”, – konstatavo Transporto tarnybos vedėjas.
Miesto valdžia padėtį bandė gelbėti žiede įrengdami vadinamuosius gulinčius policininkus. Tačiau L.Stonkaus teigimu, tai nedaug pagelbėjo. Eismas kiek sulėtėjo – žiede esančioms mašinoms judant lėčiau, į jį gali įvažiuoti keli kiti automobiliai, bet eksperimentas bėdų tikrai neišsprendė. Turistinio sezono metu į visas puses vis tiek nusidriekia didžiuliai automobilių karavanai.
Pasak Klaipėdos savivaldybės atstovo, mieste yra ir kitų problemiškų vietų, ypač dabar, kai uždaryta Tiltų gatvė. Tačiau miestiečiai viename kamštyje vidutiniškai praleidžia apie 10 minučių.
Specialistai sutinka, kad iš visų šalies miestų kamščiai labiausiai kamuoja Vilnių. Miesto valdžia jau kuri laiką stengiasi pagerinti eismo sąlygas sostinėje. Centrinėje miesto dalyje plečiama transporto infrastruktūra. Teritorijoje prie Geležinio Vilko, Lvovo, Žalgirio, Ukmergės, Paribio ir Saltoniškių gatvių numatoma rekonstruoti transporto mazgą ir tiesti naujas transporto jungtis.
Sostinės valdžia sutinka, kad eismo situacijai iš esmės pagerinti būtinas antrasis rekonstrukcijos etapas – Geležinio Vilko ir Ukmergės gatvių sankryžos rekonstrukcija, nutiesiant Geležinio Vilko gatvės estakadą per Žalgirio gatvę ir Saltoniškių gatvės estakadą per Ukmergės gatvę, sujungiant Žalgirio ir Saltoniškių gatves.