Koncernas „PKN Orlen”, valdantis Mažeikių naftos perdirbimo bendrovę, bus prijungtas prie kitos gerokai mažesnės Lenkijos naftos įmonės – „Lotos” grupės. Tokie pokyčiai stebimi ir Lietuvoje, ir Rusijoje.
Valdys mažesnis
Lenkijos premjero Jarosławo Kaczyńskio teigimu, įmonės ir toliau liktų atskirais juridiniais vienetais, tačiau „Lotos” gali įsigyti daugiau „PKN Orlen” akcijų.
„Šis žingsnis bus žengiamas dėl energetinio saugumo, o ne dėl ekonominės naudos”, – sakė Lenkijos premjeras. Anot jo, energetinio saugumo požiūriu efektyviau didesnę kompaniją prijungti prie mažesnės, nes „Lotos” grupė užsiima naftos gavyba – tai vienintelė naftos kompanija šalyje, galinti tiesiogiai naudotis žaliavos telkiniais. Premjero teigimu, sujungimas gali būti pradėtas dar šiemet, o visos procedūros turėtų būti įgyvendintos per 10–11 mėnesių.
Kalba atsargiau
Po tokių premjero pareiškimų anksčiau kategoriškai sujungimui prieštaravęs „Lotos” gerokai sušvelnino savo poziciją.
„Nesakome „ne”, tiesiog laikomės nuomonės, kad sujungimas – labai rimtas žingsnis, todėl reikia išanalizuoti visus faktorius. Būtina apskaičiuoti, ar sujungimas valstybei atneš ekonominę naudą ir užtikrins didesnį energetinį saugumą, kaip tikisi premjeras”, – „Kauno dienai” teigė „Lotos” grupės atstovas Marcinas Zachowiczius.
Anksčiau jis yra sakęs, jog koncernų sujungimas neatitinka „Lotos” grupės projektų ir planų.
Lenkijos vyriausybei priklauso apie 30 proc. „PKN Orlen” akcijų ir beveik 60 proc. „Lotos” akcijų paketas.
Ginčai netyla
„PKN Orlen” vadovybė tebepalaiko šalies premjero idėją. Pastarosios vadovas Piotras Kownackis yra sakęs, kad bendrovių sujungimas būtų naudingas ne tik abiem koncernams, bet ir pagrindiniam akcininkui – valstybei.
Tačiau prieš tokius planus netikėtai sukilo Lenkijos naftos milžinės profsąjungos. „PKN Orlen” profesinės sąjungos ėmė reikšti nepasitenkinimą, kad koncerno valdymą gali perimti už jį mažesnė naftos įmonė.
„Neleisime, kad „Lotos” perimtų koncerną „PKN Orlen”. Mūsų įmonė turi žinomą prekės ženklą. Įdėjome į tai daug darbo ir pinigų. Įgyvendinome restruktūrizavimą. Jei kas nors dabar norėtų viską paimti į Gdanską (šiame mieste yra „Lotos” būstinė – red. past.), tai būtų Plocko (kur yra „PKN Orlen” centrinė būstinė – red. past.) ir čia dirbančiųjų išjuokimas”, – sakė vienos iš dviejų didžiausių „PKN Orlen” profesinių sąjungų vadovas Ryszardas Maliszewskis.
Rusų rankos ilgos
Premjero J.Kaczyńskio idėjai sujungti koncernus nepritaria ir Lenkijos ūkio ministras Piotras Woźniakas bei kitų partijų atstovai.
Lenkijos apžvalgininkai baiminasi, kad Rusija gali pasinaudoti politine suirute šalyje ir savo investicijas nukreipti Lenkijos naftos įmonių link.
„Labai jaudintis, kad rusai gali įsisprausti į Lenkijos naftos sektorių, nereikėtų. Tačiau „Lukoil” ir kitų Rusijos kompanijų veiksmus tikrai verta atidžiai stebėti. Turbūt net pats prezidentas Vladimiras Putinas nežino visų verslo gijų ir kas ką iš tikrųjų valdo. Dėl to gali būti bandymų įsigyti akcijų per kitas ne Rusijoje registruotas kompanijas”, – įvykius šalyje kaimynėje „Kauno dienai” komentavo žurnalo „Politika” apžvalgininkas Adamas Grzeszakas.
Pirkti nori, bet negali
Anksčiau „Lukoil” jau bandė įsigyti Gdansko naftos perdirbimo gamyklą (dabar „Lotos” – red. past.). Tuometinio finansų ministro pritarimas šalyje sukėlė politinę krizę. Sandoris neįvyko, bet iki šiol liko paniška baimė, kad į šalies energetikos rinką ateis Rusijos bendrovės.
Koncernas „Lukoil”, nesėkmingai bandęs įsigyti „Mažeikių naftą”, jau pripažino besidomintis „PKN Orlen” ir „Lotos” grupe. Rusai kol kas labai atsargiai kalba apie investicijas Europoje. Tačiau pripažįsta, kad tam numatytos nemažos sumos.
„Lukoil” viceprezidentas Leonidas Fedunas pareiškė, kad jo atstovaujama įmonė rezervavo 9 mlrd. JAV dolerių (beveik 22,6 mlrd. litų) būsimiems sandoriams Europoje. Anot jo, „Lukoil” labiausiai domina „PKN Orlen”, „Lotos” grupės, Austrijos OMV ir Vengrijos MOL kompanijos.