Į stiklo atliekų konteinerius klaipėdiečiai meta ir plastiko butelius, popierių ar net dažų skardines.
Rūšiuoja neteisingai
Tai vakar atskleidė savivaldybės ir bendrovės „Švaros diena” surengtas parodomasis antrinių atliekų konteinerių tuštinimas.
Bendrovės „Švaros diena” direktorius Raimundas Čigas patikino, kad antrinių žaliavų konteineriuose randama dar ne tiek staigmenų: statybinių, pavojingų atliekų ir net buitinės technikos.
Todėl visas į antrinių žaliavų konteinerius sumestas atliekas darbuotojams tenka perrūšiuoti.
Nors klaipėdiečiai stengiasi rūšiuoti atliekas, ne visada tai daro tinkamai.
Kaip vakar atskleidė prie Civilinės metrikacijos skyriaus stovinčių konteinerių tuštinimas, buteliai į antrinių žaliavų konteinerius metami su visais kamšteliais ir jų žiedeliais, kurie turėtų būti nuimti.
Į makulatūrai skirtus konteinerius turėtų patekti tik sausos ir švarios popieriaus atliekos, išlankstytos dėžės, bet ne servetėlės, popierinės nosinės, tapetai, pieno ar sulčių pakuotės, kurios perdirbti netinkamos.
Į stiklo konteinerius nereikia mesti krištolo, keramikos, porceliano, ampulių, akinių, automobilių langų, veidrodžių, elektros lempučių, karščiui atsparaus stiklo – jie taip pat netinkami perdirbti.
Perdirbti tinkančios antrinės žaliavos paprastai būna pažymėtos PET ir HDPE ženklais.
Surinko per mažai
Apie būtinybę rūšiuoti antrines žaliavas kalbama vis dažniau, nes griežtėja mūsų šaliai keliami Europos Sąjungos reikalavimai.
Be to, jau šiemet atsidarys naujasis Klaipėdos regioninis sąvartynas. Jei klaipėdiečiai tinkamai rūšiuotų atliekas, sąvartynas tarnautų ilgiau, nes į jį patektų mažiau šiukšlių.
Deja, buitinių atliekų kiekis sąvartyne vis didėja. Pernai iš Klaipėdos į tebeveikiantį Kalotės sąvartyną buvo atgabenta net 13 tūkstančių tonų daugiau komunalinių atliekų negu užpernai.
Tuo tarpu antrinių atliekų surenkama gerokai mažiau negu reikėtų. Pernai Klaipėdoje, nuo bendro buitinių atliekų kiekio, turėjo būti surinkta 4 proc. popieriaus, 2 proc. stiklo ir 1 proc. plastiko atliekų.
Daugiau negu reikėtų buvo surinkta tik popieriaus atliekų – 4,4 procento. Stiklo atliekų surinkta 0,96, o plastiko – 0,61 procento.
Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė įspėjo, kad kitąmet antrinių žaliavų teks surinkti dar daugiau: popieriaus – 6, stiklo – 3, o plastiko atliekų – 2 procentus.
Trukdo automobiliai
Ne vieno klaipėdiečio norus rūšiuoti atliekas žlugdo žaliavų konteinerių stygius, ypač senamiestyje. Tai pripažįsta ir savivaldybės darbuotojai.
Pagal Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą iki 2008 metų Lietuvos didmiesčių daugiabučių rajonuose 600 gyventojų turi tekti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę.
Iš viso Klaipėdoje turi stovėti 312 antrinių žaliavų konteinerių komplektų. Tačiau šiuo metu uostamiestyje yra tik 121 plastiko, 228 stiklo ir 229 popieriaus atliekų konteineriai.
D.Berankienė žadėjo, kad konteinerių padaugės jau kitąmet, atidarius naująjį regioninį sąvartyną.
Gyventojai skundžiasi ir tuo, kad esami konteineriai stovi perpildyti. R.Čigas teigė, kad laiku ištuštinti konteinerius trukdo ir patys klaipėdiečiai. Jie esą automobilius pastato taip, kad šiukšliavežiams sunku privažiuoti prie konteinerių.