Lietuvoje labiausiai vertinami vokiškų ir japoniškų markių automobiliai. Tačiau ar vokiški automobiliai iš tiesų pagaminti Vokietijoje, o japoniški – Japonijoje?
Tarptautinis gamybos pasidalijimas, vis platesnė ekonomikos globalizacija iš tikrųjų pakeitė supratimą apie daugelio produktų, iš to skaičiaus ir automobilių, kilmę. Rinkdamiesi „Made in Germany” prekių ženklo automobilius, dažnai net nežinome, jog vertiname vokišką konstrukciją ir dizainą, bet ne vokišką kilmę. Mat dažnas vokišku laikomas automobilis surinktas gana toli nuo Vokietijoje įsikūrusios gamintojų būstinės.
Plati geografija
Pavyzdžiui, sportinis kupė „Audi TT” gaminamas visai ne Ingolštate, o Vengrijoje. „VW Polo” po Europą pasklinda iš gamyklų Ispanijoje ir Slovakijoje. „Opel Astra” gaminama anaiptol ne Riuselshaime, o gamyklose Anglijoje, Belgijoje ir Lenkijoje. Dauguma Europai skirtų lengvųjų „Nissan” pagaminti Anglijoje. Sąrašą galima tęsti ir be pabaigos.
Nėra 100 proc. vokiški
Net ir nuo seno Vokietijoje veikiančiose įmonėse gaminami modeliai nėra 100 proc. vokiški. Kad ir minėta „Vectra”, kuri surenkama naujoje automatizuotoje įmonėje Riuselshaime. Plieno skarda, iš kurios štampuojami kėbulo elementai, gaminama Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje ir Prancūzijoje, o išmetimo sistema sumontuota iš angliškų ir vokiškų detalių. Plastikinį degalų baką gamina belgai, priekinius žibintus – ispanai, durelių dangą – prancūzai, o salono stogo apmušimą – ispanai. Radiatorius tiekia lenkai, klimatizatorius – čekai, išorinio vaizdo veidrodėlius – vengrai.
Bendras ES gaminys
Varikliai, ir tie ne visi pagaminami Vokietijoje. Patį galingiausią 2,8 litro V6 motorą „Opel” gamykla gauna net iš „Holden” gamyklos Australijoje. Žodžiu, „Vectra” – jau nebe tradicinis vokiškas gaminys, o tikras bendras Europos Sąjungos ir, gal būt, ne tik jos produktas. Statistikos duomenimis, vien tik Vokietijoje pagamintų lengvojo automobilio komponentų dalis sumažėjo nuo 35 proc. 1991 metais iki 25 proc. 2001 metais. Pernai į Vokietijoje surinktus lengvuosius automobilius net 2,6 mln. variklių atkeliavo iš kitose šalyse veikiančių gamyklų.
Dvipusis gamybos pasidalijimas
Praėjusiais metais Vokietijos automobilių gamintojai iš viso pasaulio importavo komplektavimui skirtų mazgų ir detalių už astronominę 15,7 mljrd. eurų. Savo ruožtu, kitų pasaulio šalių automobilių firmos Vokietijoje įsigijo dalių ir mazgų taip pat už daugelį milijardų eurų. Tad gamybos pasidalijimas tikrai nėra „traukinys viena kryptimi”. Jis „kursuoja” abiem kryptimis, leisdamas plačiau unifikuoti automobilių sistemas, sumažinti gamybos išlaidas.