Beveik milijoną latų, arba 5 mln. litų – maždaug tiek pinigų iš keliasdešimties skirtingų bankomatų gretimoje šalyje per vieną naktį sugebėjo pagrobti ilgapirščiai. Lietuvos bankomatuose taip pat neįrengta pakankamai moderni apsauga.
Išsivysčiusiose Vakarų šalyse bankomatų tinklai kur kas labiau išplėtoti, todėl ten dėl neteisėto mokėjimo kortelių duomenų pasisavinimo ir bankomatų plėšimo patiriami nuostoliai yra nepalyginti didesni, nei milijono latų pagrobimas per vieną naktį Latvijoje.
Pažangios apsaugos nėra
Lietuvos teisėsaugos pareigūnai atsisako komentuoti šalyje pasitaikiusius kortelių duomenų arba vagysčių iš bankomatų atvejus. Tačiau jie leidžia suprasti, kad daugelyje bankomatų nėra įdiegta pažangiausia apsauga. Taigi nusikaltėliai, pavogę kortelių duomenis, gali nesunkiai pasisavinti bankuose laikomus klientų pinigus.
Neoficialiomis žiniomis, vaizdo stebėjimo kameras turi tik kas antras bankomatas Lietuvoje, o sistemas, apsaugančios nuo vadinamojo „skimmingo”, arba neteisėto lustinių kortelių duomenų pasisavinimo, – vos 40 procentų.
Specialistų skaičiavimu, įdiegti modernią apsaugos sistemą į senesnį bankomatą gali kainuoti apie tūkstantį eurų, arba 3450 litų. Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu šalyje yra 1236 bankomatai. Taigi pusei jų modernizuoti reikėtų maždaug 2 mln. litų. Tačiau antraip nuostoliai gali būti kur kas didesni.
Žala – milijardai dolerių
Nustatyta, kad vien Jungtinėse Amerikos Valstijose nusikaltėliai disponuoja daugiau kaip 4 mln. bankų kortelių duomenimis, o jų padaromų nusikaltimų nuostoliai siekia kelis milijardus JAV dolerių.
Apie panašias vagystes ir apsisaugojimo nuo jų galimybes kalbėta antradienį vykusioje tarptautinėje konferencijoje, kurią organizavo bendrovė „Penkių kontinentų bankinės technologijos” (BS/2). Renginyje dalyvavo bankų, teisėsaugos institucijų, bankomatų gamybos įmonių atstovai, bankomatų ir kitų mokėjimo įrenginių saugumo sprendimų kūrėjai iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Bulgarijos ir kitų valstybių.
Aukos – turistai
Specialistai priversti drauge kovoti su minėtais nusikaltimais, nes, remiantis įvairiais šaltiniais, jų per kelerius metus padaugėjo iki 2,6 karto, o geografija dar labiau išsiplėtė.
„Iš Airijos atvažiavę rumunai, naudodamiesi Anglijoje neteisėtai išduota kortele, Rygos centre apšvarino ne vieną bankomatą”, – pasakojo saugumo sprendimus kuriančios Latvijos įmonės DPA projektų vadovas ir buvęs šios šalies vieno banko saugumo specialistas Henrijas Romanas.
Bulgarijoje dažniausiai nukenčia turistai iš Vokietijos ir Didžiosios Britanijos. Estijoje, kaip pasakojo „Parex” banko atstovybės Vindikacijos tarnybos vadovas Aleksejus Kalinkinas, šiemet plačiai nuskambėjo nusikaltėliai, kurie pagal pavogtus tautiečių kortelių duomenis pasigamino 160 kortelių dublikatų ir planavo išgryninti pinigus Maskvoje bei Sankt Peterburge. Nusikaltimai, susiję su kortelių, bankomatų operacijų ir transakcijų duomenų vagystėmis, tapo tarptautine problema – įvairių šalių teisėsaugininkams, kaip pabrėžė kompanijos „MasterCard” atstovas iš Anglijos Jeremy Kingas, sunku suderinti tyrimo veiksmus ir skirtingus įstatymus.
„Visiškai apsisaugoti nuo šių nusikaltimų beveik neįmanoma. Tačiau tarptautiniu mastu pripažintas BS/2 sprendimas padeda maksimaliai sumažinti su jais susijusią riziką”, – aiškino BS/2 projektų vadovas Karolis Mačionis. Pasak jo, daugiau kaip 60 pasaulio šalių bankomatuose įdiegti novatoriški sprendimai leidžia iš kelių skirtingų vietų filmuoti arba fotografuoti vaizdą aplink bankomatą, fiksuoti visas juo atliekamas operacijas.
Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu Lietuvoje įrengti 1236 bankomatai ir 24,1 tūkst. mokėjimo kortelių skaitytuvų. Šalies gyventojams bankai yra išdavę daugiau kaip 3,6 mln. kreditinių ir debetinių kortelių.