Žemės ūkyje atlyginimų derlius prastas

Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais žemės ūkio sektoriuje atlyginimas buvo vienas mažiausių ir siekė 1138,9 litus. Tačiau sugundyti žmones darbu žemės ūkyje ne visada pavyksta ir mokant 1-1,5 tūkst. litų. Jau dabar kalbama apie galimybę įsivežti darbuotojų iš ne Europos Sąjungos rinkų.

„Natūralu, kad žemės ūkio sektoriuje uždirbama mažiausiai. Mes niekada negalėsime konkuruoti, tarkime, su statybos sektoriumi, – LŽ Statistikos departamento pateiktus duomenis komentavo Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Bronius Markauskas. – Bet panaši situacija ir Vakarų valstybėse. Ten pagrindinę darbuotojų dalį sudaro atvykusieji iš naujųjų Europos Sąjungos (ES), iš trečiųjų šalių, taip pat praktikantai.”

Norėtų praktikantų

B.Markausko teigimu, panašią praktiką galimą būtų taikyti ir Lietuvoje. „Kreipėmės į Kaimo reikalų komitetą, kad būtų bandoma spręsti, kaip sumažinti darbuotojų stygių žemės ūkyje. Mat dabar netenkina ir žemės ūkio mokyklų studijų kokybė, – sakė ŽŪR pirmininkas. – Išeitis būtų kviestis praktikantus iš Urugvajaus, Baltarusijos, Moldovos. Ten žemės ūkio sektoriaus privatizavimas tik dabar vyksta. Manau, ir jiems būtų prasminga čia atvažiuoti. Mat darbo lygis gana skirtingas, o atlyginimas patrauklus”, – alternatyvas dėstė B.Markauskas.

Jis teigia, esą tokių sprendimų ieškoma ne dėl to, kad ignoruotume vietinę darbo rinką. „Lietuvoje dabar yra tik 1200 ūkių, didesnių nei penkiasdešimties hektarų. Tačiau darbo jėgos stygius turėtų pasijusti po poros metų”, – kalbėjo B.Markauskas.

Jis pripažino, kad atsivežus darbuotojų iš užsienio kiltų tam tikrų sunkumų. „Problemiška būtų juos apgyvendinti. Galbūt prašytume mokesčių lengvatų. Jei tokias lengvatas taikytume praktikantams, valstybei neturėtų būti didelė našta”, – sakė ŽŪR pirmininkas.

Atlyginimas – ne argumentas

„Žemės ūkyje darbo jėgos stygius dar labiau juntamas nei miestuose. 2000-2007 m. kaimuose gyveno apie 32 proc. šalies gyventojų, iš jų 17 proc. dirbo žemės ūkyje. Šiemet šis rodiklis sumažėjo iki 12 procentų. Žinoma, kad ES žemės ūkio sektoriuje dirba 7 proc. gyventojų. Galima prognozuoti, kad ateityje darbuotojų skaičius šiame sektoriuje dar labiau mažės”, – situaciją LŽ komentavo Lietuvos ūkininkų sąjungos viceprezidentas Albinas Jucevičius. „Dauguma ūkininkų darbuotojams per mėnesį moka 1-1,5 tūkst. litų į rankas. Apie minimalų atlyginimą būtų juokinga kalbėti. Vidutinis atlyginimas išlieka net sumažėjus ūkiuose darbų, ne sezono metu. Net ir tokį atlyginimą mokant sugundyti darbu žemės ūkyje žmones ne visada pavyksta. Darbo yra, reikia persikvalifikuoti, tačiau kai kam patogiau gyventi iš socialinių garantijų”, – iškylančius sunkumus dėstė A.Jucevičius.

Jo teigimu, ypač trūksta specializuotų darbuotojų, kuriems būtų galima patikėti modernią techniką. „Jaunimas net įgijęs traktorininko specialybę geriau eina dirbti į miestą, į servisus, kur labiau normuota darbo diena, sąlyginai lengvesnis darbas. Tuo metu žemės ūkyje, pavyzdžiui, svarbiausia kuo skubiau nuimti derlių. Pas vienus ūkininkus darbininkai prisiriša, keletą metų dirba. Kiti keliauja iš vieno ūkio į kitą”, – sakė A.Jucevičius.

Jo manymu, įsivežti darbo jėgos iš užsienio nebūtų gera alternatyva: „Jei ūkininkai kviestųsi iš užsienio darbininkus, jiems reikėtų sudaryti tinkamas sąlygas gyventi”, – kalbėjo jis.

Siūlo orientuotis į kokybę

A.Jucevičiaus teigimu, ūkininkai turėtų optimizuoti veiklą, orientuotis į kokybinę, o ne kiekybinę plėtrą. „Prieš dešimt metų ūkiai rėmėsi nenašiu rankų darbu, dabar jie labiau mechanizuoti, automatizuoti, tad darbo jėgos reikia mažiau. Vis dėlto ūkininkai, turintys didelius žemės plotus, stringa, nespėja nuimti derliaus. Javapjūtė nuostolinga, nors žemės ūkio produkcijos kainos išaugusios, – ūkininkų problemas vardijo pašnekovas. – Tokių nesėkmių vien gendančia technika ir prastu oru paaiškinti turbūt negalima. Ūkininkai turėtų persiorientuoti į kitą lygį, kad sugebėtų susitvarkyti ūkį: taikyti geresnę techniką, pasirinkti tinkamas veisles, stengtis išlaikyti darbuotojus. Pelningi gali būti ir mažesni, 200 hektarų žemės ūkiai, o 500 hektarų žemės ūkyje darbų organizacija gali strigti.”