Lietuva aprauda narkotikų aukas, o narkomanų gydytojai skundžiasi esą bejėgiai. Priklausomybės ligų centrų psichiatrai net neturi teisės išrašyti kompensuojamųjų vaistų.
„Priklausomybės ligų centrų psichiatrai paversti nevisaverčiais. Daugeliui sunku tuo patikėti, bet narkomanams, kurie turi rimtų psichikos sutrikimų, negaliu išrašyti kompensuojamųjų vaistų. Tokius ligonius detoksikuojame, suteikiame jiems stacionarią pagalbą. Tolesnis gydymas paliktas jų pačių nuožiūrai”, – konstatavo Panevėžio apskrities Priklausomybės ligų centro vyriausioji psichiatrė Giedrė Raudonikienė.
Jos teigimu, dažnas ligonis, išleistas iš Priklausomybės ligų centro, nebemato prasmės čia grįžti, nes neišgali nusipirkti už visą kainą išrašomų vaistų. Kita vertus, ambulatoriškai gydyti tokių ligonių taip pat nėra kam. Šią įstaigą, psichiatrui išgalinčią mokėti tik per tūkstantį litų, specialistai aplenkia.
Daktarai vegetuoja
„Jei nebūčiau įsidarbinusi Priklausomybės ligų centre, niekada nebūčiau patikėjusi, kad esama tiek daug šių ligų kamuojamų žmonių. Ligonių sparčiai daugėja, itin skaudu, kad jie jaunėja”, – teigė psichiatrė G.Raudonikienė. Ji apgailestavo, kad nepilnamečiams narkomanams Panevėžys gali suteikti tik skubią pagalbą.
Vyriausiosios psichiatrės teigimu, padėtis nesikeis tol, kol nebus pakeista tvarka, pagal kurią priklausomybės ligų centrų darbuotojams mokami atlyginimai. „Pasisamdyti vaikų psichiatrės tiesiog neturime už ką”, – pabrėžė G.Raudonikienė.
Pasak jos, didžioji priklausomybės ligų centrų nelaimė yra tai, kad jie neturi viešosios įstaigos statuso. „Esame biudžetininkai, todėl turime tenkintis fiksuotais atlyginimais, kurie yra mažiausi Lietuvoje”, – teigė psichiatrė.
Nurodinėja teoretikai
G.Raudonikienė pateikė iškalbingą faktą: itin daug priklausomybės ligų kamuojamų žmonių į gydymo įstaigą atveža ne kas kitas, o darbdaviai. „Daugiausia jie mums atgabena nuo legalaus narkotiko – alkoholio – priklausomų žmonių. Atvežę dar priduria, kad šis jų darbuotojas yra nepakeičiamas, turi auksines rankas, bet ir gerklė jo „auksinė”. Nelegalius narkotikus vartojančiuosius dažniausiai atlydi žmonos arba mamos”, – pasakojo gydytoja. Ji neslėpė apmaudo, kad nustačius, jog vaikas ar paauglys vartoja narkotikus, jam padėti Panevėžyje nėra kam.
Anot J.Raudonikienės, dėl specialistų stygiaus (o jų trūksta dėl menko atlyginimo) nėra galimybių vykdyti ir narkotikų prevencijos programų. Pasak psichiatrės, vertas kritikos ir pats šių programų vykdymas. „Laimėjome vieną europinę programą, skirtą tobulintis specialistams, dirbantiems su priklausomais ligoniais. Tai išties labai vertinga programa, tačiau turėjome klausytis paskaitų žmonių, kurie net neturi darbo su priklausomais ligoniais patirties. Aš pati savo pavaldiniams galėjau suteikti daug daugiau žinių. Man nebuvo leista to daryti, turėjome klausytis teoretikų”, – pasakojo gydytoja.
Trūksta subtilumo
Kaip didžiulę problemą, trukdančią padėti priklausomam ligoniui, psichiatrė J.Raudonikienė iškėlė nebepakeliamu tapusį popierizmą darbe. „Nors Panevėžio apskrities Priklausomybės ligų centre dirbame tik dvi psichiatrės (reikėtų penkių tokių specialistų – aut.), didžiausią darbo dienos dalį praleidžiu tvarkydama popierius. Neįsivaizduoju, kada nuo gydytojų pečių bus nuimta mums dirbti nepriklausančio darbo našta”, – svarstė gydytoja.
J.Raudonikienė atkreipė dėmesį, kad daugelio vis dar niekinami priklausomybės ligų kamuojami žmonės yra itin jautrūs, todėl juos gydant reikia subtilumo. „Mes, gydytojai, stengdamiesi padėti tokiems ligoniams atiduodame visas jėgas. Ne visi jie nori būti mūsų gydomi dėl nusistovėjusios tvarkos, kurią pavadinčiau diskriminuojančia”, – teigė psichiatrė. Pasak jos, priklausomybės ligų centre gavę pagalbą žmonės į „Sodrą” neša pažymėjinus, o į vaistines receptus, ant kurių parašytas įstaigos pavadinimas.
„Esame didelis kaimas, kur vieni kitus pažįsta. Tad informacija apie žmogaus ligą netrunka pasklisti, o sergantįjį priklausomybės liga suskumbama nustumti į visuomenės užribį. Tad kodėl ant pažymėjimo apie gydymąsi ar to paties recepto negalėtume rašyti ne viso gydymo įstaigos pavadinimo, o kokio nors specialaus šifro? Manau, kad tai būtų pagalba žmogui”, – teigė gydytoja.
Ministerija negirdi
J.Raudonikienė pabrėžė, kad negalėjimas išrašyti kompensuojamųjų vaistų receptų traumuoja ir specialistus, ir ligonius. „Jaučiamės visiškai nevertinami, o drauge negalime deramai padėti sergantiems priklausomybės ligomis žmonėms. Tai esame ne kartą įrodinėję Sveikatos apsaugos ministerijai. Tačiau mūsų mažai, o darbo turime labai daug, tad kautis už savo ir ligonių teises nelieka laiko. Tad nederėtų stebėtis narkotikų aukų gausa”, – rūsčią tiesą išsakė vyriausioji psichiatrė.