Seimo nariai nesiryžo šalia santuokos įtvirtinti partnerystės instituto – išsigandę, jog partnerystė lietuviams taps patrauklesnė už santuoką, Civilinio kodekso pataisas parlamentarai grąžino tobulinti.
Teisingumo ministerijos siūlytose kodekso pataisose partnerystė apibrėžiama kaip monogamijos principu paremtas vyro ir moters bendras gyvenimas surašius ir įregistravus bendrą pareiškimą, tačiau daugumai parlamentarų kilo baimė, jog partnerystę galės sudaryti ir vienos lyties asmenys.
„Nužeminus partnerystės institutą iki paprastos civilinės sutarties, ar nėra taip, jog atveriamas kelias įregistruoti ir vienos lyties žmonių partnerystes? (..) Kokias Konstitucines garantijas jūsų teisininkai mato, jog partnerystės institutas nebūtų pritaikytas vienos lyties asmenų partnerystei?”, – Teisingumo ministerijos atstovės klausė konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
Grėsmę heteroseksualų santuokoms įžvelgė ir kiti Seimo nariai, tačiau teisingumo viceministrei Eglei Radušytei patikinus, jog pataisomis nesiekiama keisti pagrindinio šalies įstatymo normų, parlamentarai pradėjo svarstyti, jog partnerystė lietuviams taps kur kas patrauklesnė už santuoką.
„Ar partnerystės instituto įteisinimas nesumenkina pačios santuokos? Nes žmonės eina paprasčiausiu keliu: yra teisinis institutas ir kodėl man būtinai sudaryt santuoką?”, – svarstė mišrios Seimo frakcijos narys Vidmantas Žiemelis.
Kaip posėdyje aiškino viceministrė, partnerystė reikalinga žmonėms, dar neapsisprendusiems tuoktis, tačiau kartu gyvenantiems ir kuriantiems bendrą buitį. Šnekamojoje kalboje vadinamieji „sugyventiniai” įgyja turtą, juo naudojasi, todėl partnerystė tam tikrais atvejais užtikrina partnerių teises.
„Įregistruota partnerystė svarbi tam tikrais gyvenimiškais atvejais, kaip pavyzdžiui, kai vienas iš partnerių yra įkalinimo įstaigoje ir partnerystės įregistravimas suteiktų vienam iš partnerių teisę į partnerio apsilankymus įkalinimo įstaigose”, – aiškino E.Radušytė.
Jos teigimu, partnerystė pirmiausia reguliuoja turtinius santykius – tai yra tarsi civilinė sutartis. Šiuo atveju neatsirastų pasekmių, kurios kyla sudarius įprastą santuoką – pavyzdžiui, neatsirastų išlaikymo prievolės, taip pat nebūtų galima paveldėti turto.
Anot kodekso pataisų, partnerystė baigtųsi sugyventiniui mirus, dingus be žinios ar sugyventiniams tarpusavyje sudarius santuoką. Sugyventiniai taip pat galėtų būti nutraukti partnerystę abiejų arba vieno iš jų prašymu.
Tuo metu Seimo nariai nepasidavė viceministrės įtikinėjimams – jiems partnerystės institutas atrodė amoralus, nužeminantis santuoką bei neįpareigojantis.
„Iš tikrųjų mes einame šeimos devalvacijos keliu. Čia gaunasi prieštaravimas su Konstitucijos 38 straipsniu (jame numatyta tik santuoka – BNS). (…) Kol galioja 38 Konstitucijos straipsnis, aš negaliu pritarti šitam pataisų projektui”, – prieštaravo liberaldemokratas Egidijus Klumbys.
Net kelis kartus balsavę parlamentarai visgi nepritarė Civilinio kodekso pataisoms, tačiau balsų atmesti ministerijos siūlymus neužteko – jos grąžintos tobulinti, nors, kaip prasitarė posėdžiui vadovavęs Seimo vicepirmininkas Algis Čaplikas, „čia nėra ką tobulinti”.