Lietuvos ūkio subjektų investicijos užsienyje šių metų pirmąjį pusmetį buvo mažesnės nei pernai, o užsienio investicijų srautai į Lietuvą išaugo. Lietuvos banko duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį šalies ūkio subjektų investicijų užsienyje srautas sudarė 622,4 mln. litų, per pusmetį – 1,53 mlrd. litų, o pernai sausio-birželio mėnesiais buvo 2,52 mlrd. litų. Didžiausią investicijų užsienyje srautą sudarė investicijos į nerezidentų skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones.
Antrąjį ketvirtį bendras užsienio investicijų srautas Lietuvoje sudarė 5,44 mlrd. litų, o per pusmetį – 8,74 mlrd. litų, pernai sausio-birželio mėnesiais – 6,02 mlrd. litų. Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje antrąjį ketvirtį sudarė 851,2 mln. litų, pirmąjį pusmetį – 2,72 mlrd. litų ir, palyginti su pirmuoju 2006 m. pusmečiu, padidėjo 90 proc. Įvertinus šalies ūkio subjektų tiesiogines investicijas užsienyje, pirmojo šių metų pusmečio grynosios tiesioginių investicijų įplaukos sudarė 2,27 mlrd. litų, arba 5,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šių metų birželio 30 d. duomenimis, sukauptos TUI Lietuvoje sudarė 32,69 mlrd. litų (9,46 mlrd. eurų). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 9688 litai (2806 eurų) TUI.
Šiemet pirmąjį pusmetį daugiausia tiesioginių investicijų skirta apdirbamajai pramonei (924,3 mln. litų), finansinio tarpininkavimo (913,3 mln.) bei nekilnojamojo turto, nuomos ir kitoms verslo veikloms (283,3 mln. litų). Investicijos į apdirbamąją pramonę sudarė 39,1 proc. visų TUI, į finansinio tarpininkavimo veiklą – 17,4 proc., į transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryšių veiklas – 12, į didmeninę ir mažmeninę prekybą – 10,3, į elektros, dujų ir vandens tiekimą – 9,3 proc.
Daugiausia lėšų šalyje investavo Lenkijos (21,3 proc.), Danijos (12,5), Švedijos (10,9), Vokietijos (8,9), Rusijos (8,4) ir Estijos (5,9) investuotojai. ES valstybių (27 šalys) investicijos sudarė 81,9 proc. visų investicijų, iš jų senųjų ES-15 šalių investicijos – 47,1 proc., NVS valstybių – 8,6 proc.
Grynasis šių investicijų srautas antrąjį šių metų ketvirtį buvo neigiamas ir sudarė 177 mln. litų. Pirmąjį pusmetį neigiamas srautas siekė 1,57 mlrd. litų. Užsienyje daugiausia investavo šalies pensijų fondai ir pinigų finansinės institucijos. Sumažėjus nerezidentų investicijoms į nuosavybės vertybinius popierius, investicijų portfelio srautas Lietuvoje taip pat buvo neigiamas.
Kitų investicijų grynasis srautas antrąjį ketvirtį buvo teigiamas ir sudarė 4,24 mlrd. litų, o sausio-birželio mėnesiais – 6,51 mlrd. litų. Palyginti su pirmuoju 2006 m. pusmečiu, kitų investicijų grynasis srautas padidėjo 2,3 karto. Didžiausią šių investicijų srauto dalį sudarė pinigų finansinių institucijų iš nerezidentų gautos paskolos.
Šių metų antrąjį ketvirtį ir pirmąjį pusmetį šalies oficialiosios tarptautinės atsargos padidėjo ir jų srautas mokėjimų balanse atitinkamai sudarė 1,14 mlrd. ir 560,9 mln. litų. Birželio pabaigoje jos siekė 15,74 mlrd. litų (4,56 mlrd. eurų).
Pirmąjį pusmetį oficialiosios tarptautinės atsargos daugiausia padidėjo dėl Lietuvos banko išorės įsipareigojimų ir grynųjų pinigų apyvartoje padidėjimo atitinkamai 950 mln. ir 519,9 mln. litų, dėl kitų pinigų finansinių institucijų indėlių Lietuvos banke padidėjimo 194,6 mln. litų bei kitų veiksnių – 63 mln. litų. Oficialiąsias tarptautines atsargas 1,17 mlrd. litų sumažino centrinės valdžios indėlių Lietuvos banke sumažėjimas.
Pusmečio pabaigoje visas šalies finansinis užsienio turtas sudarė 37,59 mlrd. litų, o visi šalies tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai – 86,18 mlrd. litų. Neigiamas tarptautinių investicijų balansas sudarė 48,59 mlrd. litų. Per šių metų pirmąjį pusmetį šalies užsienio turtas padidėjo 2,2 mlrd. litų (6,2 proc.), tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai – 10,08 mlrd. litų (13,2 proc.).
Padidėjo ir Lietuvos bendroji skola užsieniui. Antrąjį ketvirtį ši skola padidėjo 4,61 mlrd. litų ir ketvirčio pabaigoje sudarė 58,19 mlrd. litų, arba 65,8 proc. BVP, o 2006 m. pabaigoje buvo 49,86 mlrd. litų, arba 60,9 proc. BVP.