Darželiai atvers duris kūdikiams

Nepaisant to, kad didžiųjų šalies miestų ikimokyklinio ugdymo įstaigos jau kurį laiką skundžiasi perpildytomis grupėmis, Vyriausybės palaimintoje Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2007-2012 metų programoje numatyta dar išplėsti darželius galinčių lankyti vaikų amžiaus ribas.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) parengtoje programoje numatyta kurti tokias ikimokyklinio ugdymo įstaigas,kuriose vaikai galės būti prižiūrimi nuo pat gimimo, o ne nuo vienerių metų, kaip yra dabar.

Šio amžiaus grupėse būtų prižiūrimi ne daugiau kaip penki vaikai, kiekvienoje grupėje dirbtų po dvi auklėtojas, o įstaigos aplinka būtų pritaikyta kūdikių poreikiams, t. y. čia būtų įrengti vystymo stalai, atitinkamos lovos ir daugelis kitų dalykų – žada dokumentuose išdėstyta vizija.

Tačiau ikimokyklinių įstaigų darbuotojai, ant kurių pečių ir guls šios vizijos įgyvendinimas, optimizmu netrykšta. Tuo metu ŠMM specialistai tikina, jog naujoji programa suteiks daugiau pasirinkimo galimybių tėvams ir užtikrins kokybiškesnę mažųjų piliečių priežiūrą.

Eis prieš gamtą?

Uostamiesčio darželio „Puriena” vadovė Virginija Letukienė tvirtino abejojanti, ar tokia paslauga būtų labai populiari – iki šiol darželyje nepasitaikė atvejo, kai tėvai būtų pageidavę atvesti vienerių metų atžalą, nors tokia galimybė yra. Paprastai ikimokyklinę įstaigą pradeda lankyti pusantrų metukų sulaukę vaikai.

„Be to, kaip mama, aš nenorėčiau, kad būtų skatinamas kūdikio atplėšimas nuo motinos. Tokios grupės galėtų būti steigiamos nebent išimtiniams atvejams.”, – savo poziciją dėstė pokalbininkė.

Ją palaikė ir kitos uostamiesčio ikimokyklinės įstaigos, „Želmenėlio” vadovė Genovaitė Žmuidienė. Pasak pedagogės, nauja tvarka būtų dar viena investicija į savęs neatrandančią, besiblaškančią, susvetimėjusią kartą.

„Nesuprantu, kas ir kodėl nusprendė steigti tokias grupes. Ryšio su motina tokiame amžiuje negalima nutraukti net trumpam. Eisime prieš gamtą?”- piktinosi švietimietė.

Daug abejonių G. Žmuidienei kelia ir „popierinių” programos idėjų įgyvendinimas realybėje. Anot jos, tokios grupės būtų prabanga – sąlygų pritaikymas, pedagogų bei virtuvės darbuotojų perkvalifikavimas reikalautų milžiniškų investicijų. O priimtų sprendimų finansavimas švietimo sistemoje, jokia paslaptis, paprastai vėluoja bent penkerius metus. Neaišku ir kur būtų galima rasti laisvų vietų kūdikių grupėms bei kas jose dirbtų.

„Jau dabar ankstyvojo amžiaus grupės perpildytos. Be to, niekas jose už šiuo metu mokamus grašius dirbti nenori. Bėga geriausios auklėtojos, jų padėjėjos. O kas norės prisiimti dar didesnę atsakomybę?”, – ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaudulius vardijo G. Žmuidienė.

O uostamiesčio mokyklos-darželio „Versmė” vadovė Vida Martinkienė tvirtino palaikanti ŠMM iniciatyvą. Anot jos, Skandinavijos šalyse darželiai nė metukų neturintiems vaikams – jokia naujiena.

Be to, prisiminė pokalbininkė, dar sovietmečiu tokio tipo įstaiga veikusi ir uostamiestyje bei buvusi labai paklausi.

„Jei tik yra poreikis, reikia steigti tokias grupes. Tam mes ir esame. Finansinė padėtis prastėja, tėvai priversti kuo anksčiau grįžti į darbą. O vaikai dėl to tikrai nenukentės. Aišku, tokios įstaigos jokiu būdu neturi būti savaitinės”, – sakė V. Martinkienė.

„Laužys” mitus

ŠMM Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vadovės Gražinos Šeibokienės teigimu, naujos programos atsiradimas nėra iš piršto laužtas. Jį inicijavo realus poreikis. 2004 metais atliktas tyrimas parodė, jog vaikus auginantys tėvai, ypač didmiesčiuose, pageidauja kuo anksčiau pasinaudoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų paslaugomis.

Anot pokalbininkė, šiuo metu taip reikalingas paslaugas teikia privatūs asmenys – dažnai reikiamos kvalifikacijos neturinčios auklės. Todėl kokybės prasme grupės kūdikiams valstybiniuose darželiuose tėvus tenkins labiau.

Rengiant programą, ŠMM specialistės teigimu, nuošaly nebuvo paliktas ir psichologinis aspektas.

„Suprantama, šia paslauga neturi būti piktnaudžiaujama – vaikas tokiose įstaigose neturėtų būti visą dieną. Tačiau prisiimti atsakomybę už tėvus mes negalime. Kita vertus, požiūris, kad geriausiai prižiūrėti vaiką gali tik mama ar tėtis – mitas. Pažvelkime į rizikos grupei priklausančias šeimas. Kūdikiui kur kas labiau kenkia prastos sąlygos ir priežiūros stoka”, – aiškino G. Šeibokienė.

ŠMM atstovė neslėpė, jog šiuo metu šalies ikimokyklinės įstaigos naujovei visiškai nepasirengusios. Anot jos, pirmiausia bus imtasi darželių aplinkos pritaikymo. Tam jau šiemet savivaldybėms skirta pusė milijono litų. Ateinančiais metais bus steigiami nauji etatai, skelbiami konkursai rekonstrukcijoms.

Kaip sutalpinti visus darželius pageidaujančius lankyti vaikus, anot G. Šeibokienės, teks pasirūpinti savivaldybėms, mat ikimokyklinis ugdymas taps savarankiška pastarųjų funkcija.

„Gyventojai turi tol atakuoti savivaldybes, kol bus suprojektuota ir įsteigta tiek įstaigų bei vietų vaikams, kiek reikia. O savivaldybės turėtų suvokti, kad dirbantys tėvai joms yra naudingi”, – sakė ŠMM atstovė.

Ateityje numatyta investuoti ir į studijų programų koregavimą bei ikimokyklinių įstaigų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą. Kad darželių auklėtojai pabūgę milžiniškos atsakomybės neišsilakstytų, taip pat žadama imtis šiokių tokių priemonių. Anot G. Šeibokienės, laipsniškai bus didinamas ikimokyklinių įstaigų darbuotojų tarifinio atlygio koeficientas.

Tik išeitis iš bėdos

Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto Psichologijos katedros docentė Ramutė Čepienė

Jei į naują programą žvelgsime kaip į galimybę, tai tam tikrais atvejais geresnės alternatyvos gali ir nebūti – juk kur kas geriau patikėti vaiką darželiui, nei samdyti nekvalifikuotą auklę. Tačiau tai tik išeitis iš bėdos. Vaiko gerovės požiūriu siūloma paslauga nepriimtina. Motinos buvimas šalia yra sėkmingos psichologinės bei fizinės vaiko raidos sąlyga. Sveikiausia būtų, jei vaikas šeimoje liktų bent iki trejų metų. Tokio amžiaus vaiko savarankiškumo lygis labai menkas, jis mokosi kalbėti, todėl jam būtinas individualus kontaktas. Jei manęs teirautųsi, ką daryti – imti motinystės atostogas, ar patikėti vaiką valdiškai įstaigai – aš pasisakyčiau tik už vaiko auginimą šeimoje.

„Ryšio su motina tokiame amžiuje negalima nutraukti net trumpam. Eisime prieš gamtą?”

„Požiūris, kad geriausiai prižiūrėti vaiką gali tik mama ar tėtis – mitas. Pažvelkime į rizikos grupei priklausančias šeimas”