Širdies ligų epidemija: kraupūs skaičiai verčia susimąstyti

„Širdies ligos ir insultas kasmet pasiglemžia 17,5 milijono žmonių gyvybes. Lietuvoje 54,4 proc. mirčių priežastis yra širdies ir kraujagyslių ligos, o liūdniausia yra tai, jog didžioji dalis šių žmonių yra darbingo amžiaus.Šie skaičiai yra vieni didžiausių Europoje. Todėl turime susimąstyti, kaip pailginti savo gyvenimą“, – sako Jūrininkų ligoninės 1-ojo kardiologijos skyriaus vedėja medicinos mokslų daktarė Dalia Jarašūnienė.

Kiekvienais metais paskutinį rugsėjo sekmadienį pasaulis švenčia Širdies dieną. Šiandien ši diena švenčiama daugiau nei 100 pasaulio valstybių.

Visus pasaulio žmones švęsti šią dieną Pasaulinė širdies federacija pirmą kartą pakvietė 1999 metais – kad atkreiptų dėmesį į vis didėjantį mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų kasdien miršta daugiau nei 70 žmonių – tai gerokai viršija karo keliuose aukų skaičių, nes vidutiniškai Lietuvoje kasdien žūsta 2 žmonės.

Lietuvos širdies asociacija, rugsėjį paskelbusi širdies mėnesiu, situaciją šalyje vadina epidemine – kasdien įvyksta 20 miokardo infarktų, o daugiau nei 60 žmonių patiria širdies priepuolį ir atsiduria ligoninėje.

Kardiologai teigia, kad dažniausiai širdies ir kraujagyslių susirgimus sąlygoja padidėjęs arterinis spaudimas ir pernelyg aukštas cholesterolio kiekis. Normalus cholesterolio kiekis kraujuje turėtų būti ne didesnis nei 5 milimoliai litre (mmol/l), o sergančiojo širdies liga – ne didesnis nei 4,5 mmol/l/.

Idealiu mitybos sprendimu, norint kraujyje turėti nepadidintą cholesterolio kiekį, specialistai laiko Viduržemio jūros dietą, suteikiančią daug nesočiųjų riebiųjų rūgščių.

Rizikos veiksniai

Dažniausiai žmogus ligos gydymą supranta tik kaip vaistų vartojimą. Jis tarsi patiki savo kūną gydytojui ir laukia iš jo pagalbos. Ar tai teisinga?

„Tai tik maža dalis tiesos. Jūsų gyvenimas priklauso nuo jūsų požiūrio į savo sveikatą“, – teigia D. Jarašūnienė.

Daugiau kaip 20 metų JAV besitęsianti Framingham studija įrodė, jog didžiausią reikšmę pacientų gyvenimo trukmei turi rizikos veiksnių koregavimas.

Kiekvienas žmogus turi skirtingą riziką per artimiausius 10 metų susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Tai priklauso nuo paciento amžiaus, lyties, kuo sirgo tėvai, broliai, seserys, rūkymo, cholesterolio kiekio kraujuje, kūno svorio, fizinio aktyvumo ir gretutinių ligų.

„Tokie rizikos veiksniai kaip amžius, lytis, šeimos ligos yra nekoreguojami, juos turime priimti tokius, kokie jie yra. Tačiau mes visiškai galime koreguoti cholesterolio kiekį kraujuje dieta, vaistais, mes galime mesti rūkyti, reguliuoti kūno svorį, sportuoti, daryti mankštą“, – tikina gydytoja.

Jei turime padidėjusį arterinį kraujospūdį, būtinas adekvatus gydymas medikamentais; jei sergame cukriniu diabetu, būtina palaikyti normalų cukraus kiekį kraujuje. Taip galime atitolinti širdies ir kraujagyslių ligas arba ir visiškai jų išvengti.

Puodelis kavos nekenkia

Visuomenėje egzistuoja „kardiologiniai“ mitai, o medicinoje mados. Viena jų – kad kava kenkia širdžiai.

„Kavos poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai nagrinėtas ne vienoje studijoje, tačiau padarytos išvados kontraversiškos, – pasakoja pokalbininkė. – Kavoje yra daugiau kaip 1000 biologiškai aktyvių medžiagų, tokių kaip kofeinas, kuris žalingas širdžiai, tačiau esama ir antioksidantų, kurie pasižymi kraujagyslių apsauginiu poveikiu bei mažina gliukozės reabsorbciją iš žarnyno.

Besaikis kavos gėrimas padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, ypač tai siejama su ūmiu kofeino poveikiu. Tačiau 1-2 puodeliai kavos per dieną ūmių kardiologinių būklių neskatina.

Labai svarbus ir kavos paruošimo būdas. Užplikyta, nefiltruota kava labiau padidina cholesterolio kiekį kraujuje negu filtruota kava. Mat filtrai gali sulaikyti cholesterolio kiekį didinančias medžiagas.

Paskutinėse studijose buvo nustatyta, jog ne visi žmonės vienodai metabolizuoja kofeiną. Tiems, kurių kofeino metabolizmas yra lėtas, kava gali padidinti nemirtino miokardo infarkto riziką, tačiau tiems, kurių kofeino metabolizmas greitas, kava įtakos kardiovaskulinėms ligoms neturi“.

Ar valgyti kiaušinį?

Jeigu kas paklaustų, koks maisto produktas turi daugiausia cholesterolio, turbūt ne vienas pasakytų – kiaušinis.

„Taip, kiaušinyje yra 50-250 mg cholesterolio, tačiau tokia kiaušinio reputacija nėra visiškai teisinga“, – sako D. Jarašūnienė.

Henrikas Ginsbergas 1990 metais įrodęs, jog vyras, suvalgydamas daugiau kaip 4 kiaušinius per parą, padidina cholesterolio kiekį kraujuje 0,038 mmol/l, o moteris – 0,073 mmol/l.

1999 metais buvo paskelbti 14 metų trukusios studijos, kurios metu stebėta apie 80 tūkst moterų ir 38 tūkst. vyrų, rezultatai.

Ši studija sąsajos tarp kiaušinių suvartojimo per dieną ir kardiovaskulinės rizikos neužfiksavo. Todėl padaryta išvada, jog vienas kiaušinis per dieną širdžiai nekenkia.

Raudono ar balto vyno taurė?

Iš visų Vakarų Europos šalių Prancūzijoje sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis mažiausias. Tai siejama su prancūzų įpročiu pietus pagardinti vyno taure.

Prancūzijos Toulouse regione 100 tūkst. gyventojų priskaičiuojama tik 78 mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų, o Jungtinės karalystės Glasgow regione – 380.

Pirmą kartą 1991 metais paskelbus šiuos duomenis JAV, raudono vyno suvartojimas padidėjo 44 procentais. Kai kurie vyndariai ant raudono vyno butelių pradėjo klijuoti užrašus „sveikas maistas“.

„Statistiniai duomenys byloja, jog raudonas vynas mažina bendrą mirtingumą. Tai siejama su alkoholio teigiamu poveikiu didelio tankio lipoproteinams, antiagregaciniu poveikiu. Be to, fenoliai, esantys raudoname vyne, aktyvuoja trombocitų paviršiuje esančius receptorius PECAM-1 ir tai sumažina trombozių pavojų“, -paaiškina gydytoja.

Tačiau ne visos studijos patvirtino šį teigiamą raudono vyno poveikį. Neatmetama galimybė, jog raudono vyno mėgėjai perka sveikesnį maistą.

Ar mankšta pailgina gyvenimą?

Žmonių fizinis aktyvumas tiesiogiai siejamas su sveikata. Gydytoja teigia, jog fizinis aktyvumas – tai ne tik treniruotė visai kardiorespiracinei sistemai, bet ir teigiamas efektas kraujo lipidams, arteriniam kraujospūdžiui, kūno svoriui, gliukozės kiekiui kraujuje, osteoporozės, depresijos profilaktika ir tiesioginė apsauga nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Fizinis aktyvumas – tai gali būti gera mankšta, kurios metu turėtų dirbti dauguma raumenų grupių, važiavimas dviračiu, bėgimas, ėjimas, plaukimas. Toks fizinis aktyvumas reikalingas nuo 3 iki 5 kartų per savaitę ir nuo 20 iki 60 min. trukmės kasdien.

„54 studijų metaanalizės rezultatai parodė fizinio aktyvumo aiškiai teigiamą poveikį tiek diastoliniam, tiek sistoliniam arteriniam kraujospūdžiui bei sumažino bendrą ligonių mirtingumą. Taigi niekas taip efektyviai nesumažins rizikos sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis kaip sveikas maistas ir pakankamas fizinis aktyvumas“, – pasakojo daktarė.

Lietuvos širdies asociacija uostamiesčio gyventojus kviečia nemokamai išsitirti cholesterolio keikį kraujuje. Tai galima padaryti rugsėjo 29 ir 30 dienomis nuo 10 iki 16 valandos prie prekybos centro „Studlendas“.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

1 komentaras į "Širdies ligų epidemija: kraupūs skaičiai verčia susimąstyti"

  1. zina

    turiu galimybe padeti,norintiems savo sveikata pasirupinti patiems.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.