Redakciją pasiekė tėvų skundas, jog uostamiesčio „Verdenės” pagrindinės mokyklos pradinukai pietaudami valgykloje neturi kur atsisėsti. Nuvykę į mokyklą įsitikinome, kad dalis vaikų iš tiesų valgo stovėdami, tačiau tokio reiškinio priežastis švietimo įstaigos valdžia ir mokytojai aiškina skirtingai.
Pasak mokyklos direktorės pavaduotojos ugdymui Rimos Kurlavičienės, kėdžių užtenka, tačiau vaikai tiesiog skuba ir tingi jų pasiimti, nes pastarosios dažniausiai stovi sukrautos viena ant kitos.
Kitas valgykloje sutiktas mokytojas tikino, kad kai kurių vaikų ir per jėgą nepasodinsi, nes esą jiems tiesiog labiau patinka valgyti stovint.
Patys mokinukai aiškino, kad kėdžių užtenka, o jei pritrūksta, esą bėga atsinešti iš klasės.
Tuo metu mokyklos direktorė Julytė Baltrušaitienė tvirtino šiuo metu intensyviai ieškanti, kur galėtų nupirkti kėdžių valgyklai.
„Iš tiesų kėdučių mums trūksta. Bet kol kas niekur tokių, kokių mus reikia – metalinių, patvarių, nerandame nusipirkti. Atrodo, kad niekas tokių negamina”, – aiškino vadovė.
Pasak direktorės, naujų kėdžių valgyklai buvo pirkta pernai, bet jos nė metų neatlaikė.
„Didieji mokiniai supasi ant kėdžių, o jos pagamintos iš tokių plonų vamzdelių, kad tuoj buvo sulaužytos – tik dvi ar trys liko sveikos”, – guodėsi J. Baltrušaitienė.
Pasak mokyklos vadovės, prekyboje mačiusi tik oda trauktų metalinių kėdžių (ant tokių sėdėdami pietauja mokytojai), bet tokių pirkti nematanti prasmės – esą jos ne tik kad per brangios, bet dar ir vienadienės.
„Tokių turėjome kompiuterių klasėje – atlaikė apie mėnesį. Vaikai tuoj pat suplėšė, o valgykloje, žiūrėk, įbestų kokią šakutę, ir viskas”, – aiškino ji.
Šiuo metu valgykloje stovi ir keli suoliukai, tačiau, sakė J. Baltrušaitienė, jų iš karto atsisakys, kai tik bus nupirktos kėdės.
„Kėdes gali sustatyti vieną ant kitos, o suoliukai trukdo išplauti salės grindis, be to, ir vaikams ant kėdžių sėdėti daug patogiau nei ant suoliukų po du ar tris”, – dėstė vadovė
„Per 3 metus nesulūžo nė viena kėdė”
Diana ČEDAVIČIENĖ, Liudviko Stulpino pagrindinės mokyklos direktorė
Su kėdžių trūkumu mokyklos valgykloje susidūrėme prieš trejus metus dėl augančio mokinių skaičiaus. Bet problemą greit išsprendėm – nusipirkom pačias paprasčiausias medines taburetes, kurios kainavo tikrai nedaug, ir iki šiol nė vienos neteko remontuoti. Jei dar kartą reikėtų, pirktume tokias pačias. Tiesa, pernai rugsėjį dėl dar papidėjusio mokinių skaičiaus valgykloje net stalų pritrūko, bet jų iškart suradome. Šiais metais visi telpa: eilės yra, bet ne tokios, kad vaikai pavalgyti nesuspėtų ar valgytų stovėdami. Pernai susidūrę su spūstimis valgyklose, šiais metais problemą išsprendėme perskirstydami mokinių srautus: vienos klasės eina pietauti po 3 ar 4, kitos – po 5 pamokų. Tiesa, vyresnės klasės, kurios dabar gali papietauti tik po 5 pamokų, pradžioje buvo kiek pyktelėjusios, kad valgo taip vėlai. Tačiau pavaduotojai kiekvieną pertrauką stovėdavo prie valgyklos ir kalbėjosi su besiveržiančiais vidun, kad suleisti visų iš karto negalima. Kita vertus, pagalvojome, kad lyg ir pažeidžiamos mokinio teisės pavalgyti kada nori. Todėl priėjome kompromisą: jei lieka laiko, leidžiame vyresniokams įeiti pertraukai besibaigiant, kai mažųjų gretos jau būna praretėjusios
„Suoliukai – geriau nei kėdės”
Šiandien aprūpinti valgyklą baldais – jokių problemų, nebent mokykla neturi pinigų. Dabar pasiūla tokia, kad reikia tik sugebėti protingai pasirinkti. Mūsų valgykloje jau antrus metus stovi pagal užsakymą gaminti mediniai suoliukai ir stalai. Jie ir estetiškai atrodo, ir yra tvirti – tikrai nekyla jokių problemų. Kėdžių atsisakėme suoliukus pamatę kitose uostamiesčio mokyklose. Pamanėme, kad prie mūsų interjero tokie baldai taip pat labiau derėtų