Specialistai sklaido mitą, kad pesticidais ir nitratais maitintos daržovės ir vaisiai gali pakenkti sveikatai
Nitratai, nitritai, pesticidai, herbicidai… Juokaujama, kad šiais laikais vaisiuose ir daržovėse chemikalų daugiau nei vitaminų. Susirūpinę sveikata grąžomės į ekologiškos produkcijos lentynas. Tačiau ar iš tiesų daržovėms ir vaisiams auginti bei apdoroti naudojami chemikalai kenkia sveikatai?
Suyra per keletą dienų
Pesticidais vadinami visi chemikalai, skirti kovoti su kenkėjais, ligomis ir piktžolėmis. Jie gerokai padidina derlių, tačiau patekę į žmogaus organizmą veikia kaip nuodai. Skamba grėsmingai, bet specialistai skuba užtikrinti, jog panikuoti neverta.
„Pesticidų baimė žmonėms yra likusi iš senų laikų, kai žemės ūkyje buvo naudojami labai stiprūs chemikalai. Jie aplinkoje išsilaikydavo iki 80 metų ir kaupdavosi organizme. Dabar naudojami chemikalai kitokie – jie suyra per kelias dienas ar savaites”, – ramino Respublikinio mitybos centro direktoriaus pavaduotojas Almantas Kranauskas. Pasak jo, Lietuvos gyventojai gali jaustis saugūs – įvežamų vaisių ir daržovių patikra atliekama labai kruopščiai ir normų neatitinkančiais produktais atsikratoma be kompromisų.
Tiek suvalgyti neįmanoma
„Tai nereiškia, kad produktuose nėra jokių chemikalų, tačiau leidžiamos jų dozės yra labai mažos. Dažniausiai tų nepageidautinų chemikalų net ir nebūna. Be to, fiziškai neįmanoma suvalgyti tokio daržovių ar vaisių kiekio, kad susidarytų sveikatai kenksminga pesticidų dozė. Pavyzdžiui, dešimt kilogramų salotų per dieną. Todėl ir bijoti nereikia”, – tikino A.Kranauskas.
Lietuvoje pamažu populiarėja ekologinė žemdirbystė, kuriai pesticidų baimė yra labai palanki. Naudos prideda ir labai griežti reikalavimai įvežamai produkcijai. Kai kuriais atvejais čia aplenkiame netgi Vakarų šalis.
„Visur yra taikomos vienodos europinės normos, tik Vakarų šalys yra kiek palankesnės gamintojams. Ten chemikalais užteršta produkcija gali būti sumaišoma su švaria – taip ji savotiškai praskiedžiama. Pas mus reikalavimų neatitinkanti daržovių ar vaisių siunta arba sunaikinama, arba neįleidžiama į šalį”, – pasakojo A.Kranauskas.
Nitratai kaupiasi vandenyje
Pesticidai nėra vienintelė grėsmė sveikatai. Nemažai kalbama ir apie nitratus. Reikia tiesiog atsiminti, kad pastarieji ne dirbtinai užpurškiami ant vaisių ir daržovių, o kaupiasi jų viduje. Deja, nitratų išvengti neįmanoma, nes tai yra natūraliai iš aplinkos patenkantys azoto junginiai. Augalams jie būtini, o žmogui didesnės dozės gali ir pakenkti.
„Anksčiau nitratų kiekis buvo labiau ribojamas. Dabar Europos Sąjungos normos yra daug liberalesnės. Nitratų kiekis reglamentuojamas tik špinatuose ir salotose, nes šiuose augaluose jis būna didžiausias”, – teigė Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto biochemijos laboratorijos vedėjas Pranas Viškelis. Pasak jo, didesnė tikimybė yra gauti nitratų geriant vandenį, o ne iš vaisų ar daržovių.
Skirtingi augalai nitratus kaupia nevienodais kiekiais. Laimė, pavojingiausiųjų mes suvartojame nedaug. „Pavyzdžiui, krapai – tikra nitratų kaupykla, bet mes juk jų labai mažai suvalgome”, – aiškino P.Viškelis.
Siekiant išvengti nitratų reikia ne tik atidžiau rinktis produktus, bet ir juos tinkamai apdoroti. Daug nitratų ir pesticidų likučių galima pašalinti ruošiant maistą. Gerai nuplauti, nulupti odelę, virti, pašalinti lapus – visa tai padės sumažinti chemikalų kiekį.
Ekologiški produktai nuo nitratų taip pat nėra apsaugoti, nes azotines trąšas auginant ekologiškas daržoves ir vaisius leidžiama naudoti.
P.Viškelis patarė valgyti mūsų šalyje išaugintus vaisius ir daržoves, o ne atvežtus iš užsienio.
„Užsienyje transportuoti paruoš-ta produkcija apdorojama konservantais. Ir atstumas reikšmės
neturi, nes lenkai chemikalų nau-doja keliskart daugiau nei Vakarų Europos šalys. Žinoma, mažiausiai jų gausime valgydami lietuviškus vaisius ir daržoves”, – tikino P.Viškelis.