Kai Lietuvoje išnaudotos visos tyrimų ar gydymo galimybės, pagalbos galima ieškoti užsienyje. Tačiau pacientai, siekiantys gauti kompensaciją, prieš išvykdami gydytis į užsienį privalo gauti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pritarimą.
Lemia speciali komisija
Kasmet gydytis į užsienį iš Lietuvos išvyksta kelios dešimtys ligonių. Maždaug pusė jų – vaikai. Į užsienį ligoniams tenka važiuoti tada, kai šalies chirurgams trūksta patirties arba jie neturi reikiamos medicininės aparatūros.
„Visas gydymosi galimybes pacientai pirmiausia turėtų išnaudoti Lietuvoje. Pasitaiko, kad jie, net nesikreipę į didžiąsias universitetines gydymo įstaigas, pradeda ieškoti pagalbos užsienyje. Tačiau pagalbos užsienyje susiruošęs ieškoti ligonis turi turėti SAM pritarimą”, – teigė SAM sekretorius Haroldas Baubinas.
Tik tokiu atveju ligonio gydymo užsienyje išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Gydymosi ir kelionės į užsienį išlaidas ligoniui padengia Valstybinė ligonių kasa. Kasa žmogui išduoda garantinį raštą arba iš anksto perveda pinigus į jį gydančios ligoninės sąskaitą.
Sprendimą, ar žmogui tikrai nebeįmanoma padėti Lietuvoje ir reikia vykti į užsienį, priima universitetinių gydymo įstaigų specialistai ir ministerijos konsultantai.
Jie sutvarko visą reikiamą dokumentaciją, pateikia ją ministerijos sudarytai komisijai.
Taip pat suderina, kokioje šalyje ir kokia gydymo įstaiga galėtų pacientą priimti, aptariamos gydymo ir kelionės išlaidos.
Komisija nusprendžia finansuoti gydymo išlaidas toje šalyje, kur jos pigesnės. Tačiau jeigu pacientas sutinka pats padengti kainų skirtumą, jis gali vykti ir į pageidaujamą šalį.
Sprendimas galioja metus
Komisijos sprendimas galioja vienus metus. „Pavyzdžiui, bet kokia virusinė infekcija gali sutrukdyti planus, ir kelionę tenka atidėti. Todėl sunku prognozuoti išvykimo datą. Jei metai praeina, svarstyti dėl išvykimo į užsienį tenka iš naujo”, – aiškino H.Baubinas.
Valstybinė ligonių kasa gali padengti ne tik tyrimo ir gydymosi išlaidas, bet kai kuriais atvejais ir ligonio bei jį lydinčio asmens kelionės išlaidas. Taip pat padengiamos tiriamų medžiagų nusiuntimo ir kurjerių tarnybų išlaidos.
Dažniausiai ligoniai į užsienį vyksta dėl akių obuolio auglio, trachėjos stenozės, nugaros smegenų auglio, ūmios leukemijos, recidyvuojančios gerklų papilomatozės, mielodisplazinio sindromo. Dažniausiai siunčiama gydytis į Vokietiją, Lenkiją, Estiją, Švediją, yra vykusių ir į JAV, Didžiąją Britaniją, Rusiją, Belgiją, Austriją.
Pateikia didžiules sąskaitas
„Kartais pacientas, pats užmezgęs kontaktus su užsienio ligonine, grįžęs į Lietuvą pateikia didžiules sąskaitas Valstybinei ligonių kasai. Noriu įspėti, kad savarankiškai į užsienį gydytis išvykęs žmogus negali tikėtis išlaidų kompensavimo”, – sakė H.Baubinas.
Jis paaiškino, kad griežta kontrolė reikalinga dar ir todėl, kad Lietuva Europoje nebevertinama kaip skurdi šalis. Todėl pacientams iš Lietuvos pateikiamos tokios pat sąskaitos kaip ir milijonieriams iš Saudo Arabijos.
Taip pat pasitaiko, kad, kartą pabuvę užsienio ligoninėje, pacientai antrą kartą ten nuvyksta savarankiškai. Jie mano, kad ministerijos sprendimas tebegalioja. Tačiau dažniausiai dėl pakartotinų išvykų būtina spręsti iš naujo.