Nors dalis gyventojų vartoja fluoro prisotintą vandenį, panikuoti esą neverta. Fluoruotą vandenį geria šiaurinėje miesto dalyje gyvenantys miestiečiai. Centrinės miesto dalies gyventojai vartoja 1-osios ir 3-iosios vandenviečių vandenį. Jame fluoro kiekis kur kas mažesnis.
Bendrovės „Klaipėdos vanduo” Geriamojo vandens tyrimo laboratorijos vedėja Irena Getautienė kilusį triukšmą vadina išpūstu burbulu.
„Nerimauti neverta. Fluoro kiekis 1-osios vandenvietės vandenyje normą viršija labai nedaug. Kur kas prastesnė padėtis Palangoje ir Šventojoje. Ten fluoro kiekis geriamajame vandenyje beveik dukart didesnis nei turėtų būti. Dantims ir kaulams gali pakenkti vanduo, turintis penkis šešis miligramus fluo-ridų litre”, – aiškino specialistė. Pagal higienos normas leistinas fluoridų kiekis viename litre vandens yra 1,5 miligramo.
Iki 2010 m. bendrovė „Klaipėdos vanduo” įsipareigojo miestiečiams tiekti švarų vandenį. Šiuo metu statomi defluoravimo įrenginiai.
Fluoruotas vanduo ypač kenkia kūdikių dantims. Dėl didelio šio mikroelemento kiekio jie tampa dėmėti, dantų emalis darosi neatsparus rūgštims. Dėl to kenčia viso pajūrio regiono vaikai.
Tačiau uostamiesčio medikai neskuba skambinti pavojaus varpais.
„Nepastebėjome, kad dėl fluorozės kreiptųsi daugiau gyventojų. Pacientų skaičius kasmet keičiasi nesmarkiai. Fluoras dantims ir padeda, ir kenkia. Šiaurinės miesto dalies vaikai kenčia dėl dėmėtų dantų, tačiau mažiau – dėl karieso, nes jų dantų emalis tvirtesnis”, – aiškino Klaipėdos miesto stomatologijos poliklinikos Vaikų skyriaus vedėja Violeta Stupakovienė.
Odontologai pataria mažiau vartoti daug fluoro turinčių maisto produktų (žuvies, kopūstų, juodosios arbatos) ir dantis valyti pasta, kurioje fluoro kiekis minimalus. Tokios pastos galima įsigyti vaistinėse.
Vaikų, kuriems dar nėra dvejų metų, dantis rekomenduojama valyti specialia pasta, skirta mažamečiams.