Senovės vestuvių tradicija jaunamartėms puoštis rūtų vainikėliu baigia išnykti. Turgaus prekeiviai rūtų pirkėjų sulaukia retai.
Uostamiesčio turguje tarp siūlomų pirkti gausybės gėlių, puokščių, vainikų galima rasti ir rūtų. Šiomis gėlėmis prekiaujančios moterys pasakojo, kad vestuvėms besiruošiančių jaunavedžių sulaukia retai.
„Rūtas – nekaltybės simbolį – vainikėliams pinti bei įvairiems vestuvių papuošimams perka jaunikiai, jaunosios arba jų tėvai, bet apskritai tokių pirkėjų nėra daug. Maždaug vienas per porą savaičių”, – pasakojo senovinį augalą pardavinėjančios moteriškės.
Kultūros metraštininkas Balys Buračas tarpukaryje yra aprašęs rūtų vainikėlio persegimo apeigą: „Jaunąją užgaubus nuometu, vyriausiasis pabrolys, išpirkęs jaunosios vainiką iš jos pusės, atiduoda jį jaunesniajai seseriai, uždėdamas tą vainiką jai ant galvos”. Taip būdavo palinkima nuotakos seseriai ištekėti.
Dabar dažniau nei rūtų vainikėliais šiuolaikinės jaunosios puošiasi keliaraiščiais. Jaunasis svečių akivaizdoje dantimis numauna savo išrinktosios keliaraištį ir paskui jį sviedžia savo dar nevedusiems draugams. Ši mada į Lietuvą atkeliavo iš Vakarų