Gali būti, kad stipriausi Lietuvos dviratininkai Pekino olimpinėse žaidynėse gins ne gimtosios šalies, o Kazachijos garbę. Klaipėdiečiai pasiryžę padėti ant stalo lietuviškus pasus ir priimti kazachų pilietybę dėl to, kad galėtų dalyvauti svarbiausiose pasaulio varžybose.
Dokumentai parengti
Jau šiandien Kazachijos dviračių sporto vadovams bus išsiųsti Lietuvos sportininkų duomenys. Juos įvertinę kazachai duos atsakymą ir pateiks savo sąlygas. Tartis su šios Azijos šalies sporto atstovais klaipėdiečiai pradėjo po to, kai suprato, jog ginče tarp jų ir Lietuvos sporto vadovų padėtas taškas.
Dviratininkai iki paskutiniosios minutės laukė ir tikėjosi, jog mūsų valstybės sporto galvos įsikiš į Lietuvos dviračių sporto federacijos (LDSF) ir klaipėdiečių konfliktą.
Sulaukė. Tačiau ne to. Liepos pabaigoje Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) pritarė LDSF nutarimui nutraukti Lietuvos vyrų rinktinės finansavimą ir pasirengimą Pekino vasaros žaidynėms. Nuspręsta neeikvoti pinigų ir net nebandyti iškovoti kelialapio į Kiniją, o pradėti rengtis tik 2012 metų olimpinėms žaidynėms Londone.
Ryžosi deryboms
Supratę, jog Lietuvai yra nereikalingi, Klaipėdos „Helios sport” sporto klubo vadovai nutarė, kad jų auklėtiniai Europos, pasaulio ir net olimpinėse žaidynėse galėtų ginti kitos šalies garbę.
Rugsėjo 14 ir 15 dienomis Latvijos sostinėje Rygoje Klaipėdos „Helios Sport” klubo treneris Algirdas Vaitkus dalyvavo susitikimuose su trijų valstybių atstovais. Geriausias sąlygas pasiūlė kazachai. Gana aktyviai lietuvius kviečia ir estai. Truputį atsargesni, tačiau klaipėdiečiais irgi džiaugtųsi latviai.
„Mūsų dviratininkai nebegali daugiau laukti. Sportininkų amžius per trumpas, kad jie lauktų dar ketverius metus, – tvirtino A.Vaitkus. – Per derybas dėl daug ko sutarėme. Nors geriausias sąlygas siūlo kazachai, mums priimtinesnė būtų Europos Sąjungos šalis.”
Konflikto šaknys
Dar Klaipėdoje dirbusiam garsiam specialistui Narsučiui Dumbauskui nuolat tekdavo žodžiais kautis su sostinėje sėdinčiais funkcionieriais. Kai jauni, tačiau daug šioje sporto šakoje pasiekę vyrai iš šalies rinktinės vyriausiojo trenerio sosto išvertė N.Dumbauską, Vilnius panoro užmesti apynasrį ir valdyti klaipėdiečius.
Nesantaikos kirvio kotas buvo pradėtas drožti, kai jauni Klaipėdos treneriai nepanoro taikstytis su sporto funkcionierių nurodymais.
O kirviu mosuoti LDSF, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) pradėjo po to, kai A.Vaitkus su Seimo nariu Eligijumi Masiuliu nuėjo į Seimą ir jo nariams papasakojo, kaip skriaudžiami dviratininkai, jog dalijant jiems pinigus nėra jokių objektyvių kriterijų. Kas geresnis draugas, kas paklusnesnis – tas ir daugiau gauna.
Kontratakuoti ėmėsi ir LDSF, apkaltinusi tuometį Lietuvos rinktinės vyriausiąjį trenerį A.Vaitkų, jog jis neatsiskaitė už išleistus pinigus.
Išmetė iš rinktinės
Ko tik nedarė klaipėdiečiai, kad atsivertų akys KKSD ir LTOK vadovams. Dėl to, kad palaikė savo trenerį Algirdą Vaitkų, iš Lietuvos rinktinės buvo išmesti Tomas Vaitkus, Linas Balčiūnas, Simas Kondrotas, Aidis Kruopis ir Gediminas Bagdonas. Jie išplatino kreipimąsi-pagalbos šauksmą LTOK prezidentui Artūrui Poviliūnui.
Be kita ko, laiške buvo teigiama: „Norime patikinti Jus, kad be šio klubo („Helios sport” – red.), be trenerių Algirdo Vaitkaus ir Artūro Trumpausko nebūtume pasiekę rezultatų, kuriais šiandien galime didžiuotis.
Gerbiamas prezidente, mes pasitikime Jūsų išmintimi ir esame tikri, kad Jūs padėsite rasti išeitį ir geriausi dviratininkai turės galimybę pasirengti Pekino olimpinėms žaidynėms bei atstovauti gimtajai šaliai Lietuvai.”
„Ar ne kuriozas – Vilniuje prieglobstį radusį N.Dumbauską LDSF paskyrė atsakingu už vyrus dviratininkus. Be to, Narsutis tapo LDSF vykdomojo komiteto pirmininku. Tad ar gali jis normaliai su mumis kalbėtis?” – tvirtina A.Vaitkus.
Klaipėdiečiai nerado atjautos ir bendraudami su LTOK generaliniu sekretoriumi, dviračių federacijos viceprezidentu Vytautu Zuberniu.
„Apskritai susidaro toks įspūdis, kad LTOK funkcionieriai jiems duoną uždirbančius sportininkus laiko dulkėmis. LTOK atvirai tyčiojasi iš mūsų. Kai olimpinėse žaidynėse užėmėme aštuntąją vietą, olimpinis komitetas paskelbė, kad dvejų metų stipendiją, išlaikymą gaus pirmąsias septynias vietas užėmę sportininkai, jei pasaulio čempionate užėmėme penktąją vietą, Vilnius pareiškė, kad stipendijas gaus į ketvertuką patekę sportininkai”, – apgailestavo A.Vaitkus.
Stojo ginti miestas
Klaipėdos dviratininkus palaikė ir miesto tarybos nariai, kurie vieningai balsavo už kreipimąsi Vyriausybei, šalies sporto vadovams. Jame Klaipėdos politikai, matydami, kad susidariusi situacija dviračių sporte kelia grėsmę ir Lietuvos, ir Klaipėdos vyrų dviračių sporto ateičiai ir perspektyvai, prašė nedelsiant spręsti iškilusią konfliktinę situaciją tarp Lietuvos dviračių sporto federacijos bei trenerių ir sportininkų.
Tačiau tokie raštai nesujaudino sporto vadovų. Sužinojęs apie klaipėdiečių kėslus tapti kitos šalies piliečiais, KKSD direktorius ir LTOK viceprezidentas Algirdas Raslanas geros nuotaikos neprarado.
„Tai jie pas arabus važiuos ar gins Farerų salų garbę? – perklausė A.Raslanas. – Plaukikai jau buvo pasišovę atstovauti arabams. Jei rimtai, tai mes už tai, kad mūsų sportininkai gintų Lietuvos garbę. Manau, kad rasime dviratininkams lėšų, jie negali nukentėti. Bet jeigu klaipėdiečiai susitars su kita valstybe, tegul bus taip, kaip bus. Mes nesikišime.”
LTOK generalinis sekretorius V.Zubernis nuolat kartojo: „Lietuvai reikalingas kiekvienas sportininkas.” Tačiau būdamas LDSF viceprezidentu darbais šių žodžių nepatvirtino.
Dviračių sportas – individuali sporto šaka, kurioje sportininkas su treneriu yra tarsi viena ranka ir negali būti atskirti. Visais laikais, visose šalyse pajėgiausios dviratininkų komandos treneriui patikėdavo formuoti ekipą atsakingiausiems startams.