Ar pagrįstai nekantrus Lietuvos verslas, pretenduojantis į 2007-2013 metų ES struktūrinę paramą? Praėjus trims ketvirčiams pirmųjų šio biudžetinio laikotarpio metų, šalies verslininkai dar nežino, kada prasidės naujas paramos skirstymas. Atrodo, privatūs projektai grumtis dėl naujo laikotarpio ES pinigų pradės tik šių metų pabaigoje.
Verslo atstovai jau nuo šių metų pradžios priekaištauja valdžiai, kad vėluojama pradėti skirstyti naujojo biudžetinio laikotarpio – 2007-2013 metų – struktūrinę paramą ir dėl to verslininkai skaičiuoja praradimus.
Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinis direktorius sako, kad bloga žinia ta, jog šiandien dar visiškai neaišku, kokie bus paramos projektams skyrimo prioritetai.
„Yra patvirtinta programa, operacinės sistemos, bet schemos, kaip bus skirstomi pinigai, kol kas neturime”, – dėstė pašnekovas.
Pasak jo, vienintelė kol kas gera žinia, susijusi su 2007-2013 metų ES parama verslui, yra ta, jog konsolidavus jėgas pavyko šiek tiek sumažinti naštą administruojant projektus. „Džiaugiamės, kad į verslo darbdavių balsą buvo įsiklausyta ir pavyko įrodyti, jog pinigus administruoti brangiai kainuoja, tad ekonominis efektas tampa nelabai didelis”, – teigė jis.
Verslo atstovai nežino
D.Arlauskas primena apie dar pavasarį sklidusias kalbas, neva jau spalį bus galima teikti pirmąsias paraiškas projektams finansuoti.
„Tačiau kol kas paraiškas gali teikti tik viešas sektorius. O verslininkai dar nieko nežino. Buvo žadėta, jog spalį bus pradėta priimti paraiškas, darbdaviai to ir tikėjosi. Vėluoja paramos pinigų įsisavinimas. Verslui vėlavimas suteikia nepatogumų ir nuostolių. Kuo greičiau pinigai investuojami, tuo daugiau jie duoda pelno. Jeigu verslininkas uždirba milijoną ir nežino, ką su tais pinigais daryti, jo verslas miręs. „Neįdarbinti” pinigai laikui bėgant nuvertėja”, – tikina D.Arlauskas.
Pasak LVDK generalinio direktoriaus, iki šiol neaišku, ar tie, kurie gavo finansavimą pirmuoju – 2004-2006 metų – biudžetiniu laikotarpiu, galės pretenduoti į ES struktūrinius fondus ir antruoju – 2007-2013 metų – laikotarpiu.
„Girdime kalbas, kad tie, kurie paramos jau gavo, dabar į ją pretenduoti negalės. Taip esą būtų užtikrintas teisingumas tų atžvilgiu, kurie paramos pinigų dar negavo”, – aiškina pašnekovas.
D.Arlauskas minėjo, kad neaiškumas dar tvyro ir per diskusijas, ar nereikėtų riboti paramos sumos vienam projektui.
„Jeigu suma nebus ribojama, tokiu atveju tuos 300 mln. litų, kurie bus skiriami minimu laikotarpiu, vėl išsidalys kelių projektų autoriai – nebus teisinga kitų atžvilgiu. Kita vertus, jeigu sumas apribotų, kiekvienam po truputį būtų skiriama pinigų, bet bendras efektas nebūtų didelis, – svarsto D.Arlauskas. – Pasigendame analizės, argumentų. Jeigu bus priimtas sprendimas, kad riboti, tai kodėl reikia riboti. Tegul konkuruoja tie, kurie sugeba daugiau.”
Pašnekovo požiūriu, mechanizmas struktūrinės paramos taikymui gerai rengiamas tiek Socialinės apsaugos ir darbo, tiek Žemės ūkio ministerijose.
„Sumanyta pinigų skirstymo schema, mūsų požiūriu, turėtų pagyvinti žemės ūkio sektoriaus ekonominę plėtrą, nes daug pinigų skirta naujoms įmonėms steigti, taip pat ir socialiniam sektoriui, kur numatytos priemonės, didinsiančios vadovaujančio personalo gebėjimus plėtoti verslą ir apskritai verslumui skatinti”, – nuomonę išreiškė jis.
Tuo tarpu Švietimo ministerijoje, anot jo, pasigendama aiškumo.
Durys pareiškėjams atsivers lapkritį
Rolandas Kriščiūnas, Finansų ministerijos sekretorius, tvirtina, kad visi bendrieji dokumentai, kurie būtini privataus sektoriaus paramos skyrimo procesui pradėti, kaip tikimasi, turėtų būti patvirtinti iki spalio pabaigos.
Paramos teikimo sąlygos kiekvienam pareiškėjui – atskiros ministerijos reikalas. „Kaip suskubs ministerijos, taip greitai atsivers durys paraiškoms teikti. Tikimės, kad tai yra įmanoma padaryti lapkričio mėnesį”, – LŽ tikino R.Kriščiūnas.
Pašnekovas sako, kad norint atsakyti į klausimą, ar vėluojama, ar nevėluojama pradėti skirstyti naujo laikotarpio paramos lėšas, reikia su kai kuo lyginti.
„Europos Komisijos reglamentai buvo priimti tik 2006 metų pabaigoje – procesas truputį vėlavo. Todėl atitinkamai vėlavo ir visų kitų dokumentų svarstymas”, – aiškina R.Kriščiūnas.
Finansų ministerijos sekretorius teigia, kad pirmieji metai, kaip rodo praktika prieš Lietuvai įstojus į ES, Struktūrinių fondų išlaidos šalyse narėse būna labai menkos – paramos panaudojimas esą įsibėgėja vėliau.
„Reikia parengti krūvas techninių dokumentų, kad būtų pasiruošta tinkamai ir nebūtų šlubuojama per kitus etapus, – nesibaigiančius kaltinimus dėl vėlavimo atremia pašnekovas. – Todėl vėluoti, jeigu tai galima pavadinti vėlavimu, yra natūralu. Vis dėlto Lietuva buvo viena pirmųjų, kuri suderino strateginius dokumentus – daugelis šalių narių jų dar neturi. Pavyzdžiui, Latvija nėra įsitikinusi, ar jai pavyks strateginius dokumentus suderinti su Europos Komisija iki šių metų pabaigos.”
Tačiau R.Kriščiūnas teigia, kad verslo atstovams niekas nedraus paramos prašyti tuo atveju, jeigu jos jau buvo gauta ankstesniu laikotarpiu.
Po mažai, bet daugiau
Ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Rainys LŽ tvirtino, kad apie pinigų vienam projektui ribojimą kalbama tikrai ne dėl šykštumo. Pašnekovas teigia suprantąs, kad su keliais dideliais projektais dirbti yra geriau nei su dešimtimis mažų projektėlių, vis dėlto mano, jog paramos sumos ribojimai turi būti įvesti.
„2004-2006 metais buvo finansuoti tik 6 projektai, o 49 projektai net nepradėti vertinti ir grąžinti atgal, tad nenorime, kad pasikartotų tokia pat istorija. Kitas dalykas, kai su Komisija suderintoje 2007-2013 metų strategijoje numatomi pasiekiamumo rodikliai, tad abejotina, ar įgyvendinus tik kelis didžiulius projektus šie rodikliai būtų realizuoti. Numanoma, kad įgyvendinus ribojimą būtų mažiau iškraipyta konkurencija, pavyzdžiui, kai viena baldų pramonės įmonė gauna daug paramos lėšų, o kitos negauna nieko. Matyt, visi norintys, kad paramos sumos ribos būtų padidintos, tikisi, jog pasiseks būtent jų projektui”, – vardijo priežastis pašnekovas, kodėl ES paramą reikėtų skirstyti mažesnėmis sumomis, bet į daugiau dalių.
G.Rainys tvirtina, kad per artimiausius 1 ar 2 mėnesius turėtų paaiškėti, ar bus šie ribojimai įvesti ir kiek projektų gaus paramą.
„Norėtume, kad būtų plačiau išnaudojamos komercinių bankų galimybės – imami kreditai paramą gaunantiems projektams finansuoti, kartu naudojamas nuosavas kapitalas, nes esant tokiai didelei infliacijai atsiranda bėdų dėl projektų brangimo”, – minėjo jis.
Ūkio ministerijos sekretorius sako, kad kol kas laukiama, kol kelis reikalingus nutarimus patvirtins Vyriausybė. Jis viliasi, kad durys privatiems projektams turėtų atsiverti šiais metais. „Manau, lapkričio mėnesį”, – tikisi G.Rainys