Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) jau suplanavo, kiek pinigų už studijas galėtų mokėti būsimi studentai. Tačiau įmokų dydį ministerijos valdininkai apskaičiavo nepasitarę nei su studentais, nei su aukštosiomis mokyklomis.
Jau artimiausiu metu Vyriausybė turėtų apsispręsti dėl aukštojo mokslo studijų kainų. ŠMM parengė planą, kuriame numatytos preliminarios pinigų sumos. Pagal jį nuo kitų metų rugsėjo 1-osios už mokslą universitete būsimi studentai turės atseikėti nuo 1040 iki 5200 litų per metus. Pasirinkusieji kolegijas mokės mažiau – nuo 1040 iki 1820 litų. Planuojama, kad 30 proc. geriausiai besimokančių studentų už mokslą mokėti nereikės.
Akademinė visuomenė, t. y. aukštųjų mokyklų ir studentų atstovai, tvirtina, kad įmokų dydžio klausimas su jais nebuvo derinamas.
Spręs politikai
Per Aukštojo mokslo tarybos posėdį galimas studijų kainas pristatę ŠMM atstovai teigė, jog šios sumos nėra galutinės. Pasak ŠMM sekretoriaus Giedriaus Viliūno, skaičiai visų pirma turi būti aptarti Vyriausybėje ir tik tada paviešinti. Galutinį žodį dėl jų tars politikai.
ŠMM atstovai mano, kad visiems studentams nustatytos vienodos studijų įmokos – socialiai tinkamas sprendimas. Be to, pasak G.Viliūno, įvedus mokestį už studijas aukštosios mokyklos pradės atvirą ir sąžiningą konkurenciją. Jis įsitikinęs, kad studijų kokybė pagerės jau naujai įstojusiems jaunuoliams, o po 2-3 metų pokyčiai bus jaučiami ypač stipriai.
Galimybę siekti aukštojo mokslo visiems, kurie to nori, turėtų garantuoti lanksti valstybinių paskolų sistema. ŠMM skaičiavimais, kitąmet paskolų fondui reikėtų skirti apie 100 mln. litų.
Ministerija taip pat žada užtikrinti socialines stipendijas socialiai remtiniems studentams. Pasak ŠMM, papildoma parama turėtų būti skirta ir geriausiai besimokantiems jaunuoliams.
Įmokos – nerealios
Tačiau studentai tokiais ŠMM valdininkų ir politikų ketinimais netiki. Pasak akademinio jaunimo, iki 5 tūkst. litų per metus kainuosiančios studijos nemažai daliai gabių abiturientų gali užtrenkti duris į aukštąsias mokyklas.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentės Indrės Vareikytės teigimu, preliminarų įmokų dydį nustačiusi ŠMM rėmėsi vien savo nuomone, į studentų siūlymus neatsižvelgė. Anot jos, ministerija visiškai nemąstė ir apie socialines šio reikalo pasekmes. „Pirmiausia gabiausi jaunuoliai išvyks mokytis į užsienį. Antra, regionuose besimokantys moksleiviai negalės studijuoti, nes 20 tūkst. kainuosiančios studijos jiems bus neįkandamos”, – kalbėjo I.Vareikytė. LSAS prezidentės manymu, valstybės siūlomas paskolas ryšis imti ne kiekvienas, nes jos smarkiai užguls jaunų žmonių pečius ir bus papildoma finansinė našta.
Svarbu, kad sumokėtų
Nustatydama studijų įmokas ŠMM nesitarė ir su aukštosiomis mokyklomis. Tačiau universitetų atstovai į ministeriją, paėmusią į savo rankas aukštojo mokslo reformą, žiūri atlaidžiai. „Universitetui tos įmokos neturi jokios prasmės ar reikšmės. Už studentą visiškai ar iš dalies sumoka valstybė, kaip yra dabar, arba išlaidas už mokslą jis padengia pats”, – LŽ sakė Vilniaus universiteto studijų reikalų direktorius Gintaras Dikčius. Nors, anot jo, projektą rengę valdininkai dėl įmokų dydžio galėjo pasitarti su akademine bendruomene. G.Dikčius tikisi, kad įvedus visuotinį studijų mokestį pagerės aukštųjų mokyklų finansinė padėtis ir studijų kokybė. „Jei universitetams bus mokama tiek, kiek kainuoja specialistų rengimas, bus galima labiau stengtis, sukurti reikiamas mokymosi bazes”, – aiškino VU studijų reikalų direktorius.