Žmonių indėlius bankuose tirpdo didėjanti infliacija

Prieš metus dar beveik kompensuodavusios infliaciją, dabar indėlių palūkanos jau nebepadengia infliacijos daromos žalos. Per pastaruosius 12 mėnesių infliacija vien indėlininkams padarė mažiausiai 200 mln. litų žalos, rašo „Lietuvos rytas”.

Įvertinus ir namuose laikomas santaupas, infliacijos žala būtų dar didesnė.

2006 metų sausį indėlį metams pasidėjęs gyventojas 2007 metų sausį būtų atsiėmęs jį su maždaug 3,3 proc. palūkanomis.

Metinė infliacija tuo metu siekė 4 proc. Vadinasi, santaupos nuvertėjo 0,7 proc.

Pernai komerciniai bankai pradėjo didinti palūkanas, tačiau infliacija kilo kur kas sparčiau.

Todėl dėl infliacijos kas mėnesį vis sparčiau tirpsta indėlininkų santaupos. Jeigu išsipildys Statistikos departamento prognozės, šį mėnesį metinė infliacija 3,37 proc. viršys prieš metus bankų siūlytas palūkanas.

Statistikos departamentas prognozuoja, kad šių metų rugsėjį kainos išaugs beveik 7 proc., palyginti su 2006-ųjų rugsėju.Tokios infliacijos Lietuvoje nebuvo nuo 1997 metų pabaigos.

Lietuvos banko duomenimis, praėjusių metų rugsėjį vidutinės 1-2 metų trukmės indėlių palūkanos buvo 3,63 proc.

Pavyzdžiui, 2006 metų rugsėjį banke 1000 litų pasidėjęs gyventojas šių metų rugsėjį su palūkanomis atsiimtų 1036,3 lito.

Tačiau prekėms, kurioms prieš metus būtų pakakę 1000 litų, šių metų rugsėjį jau reikėtų išleisti vidutiniškai 1070 litų.

Net ir įvertinus gautas palūkanas tokio gyventojo santaupos per metus būtų nuvertėjusios beveik 34 litais.

Prieš metus bankuose gyventojai laikė iš viso apie 5,9 mlrd. litų indėlių. Jeigu visa ši suma būtų palikta metams, bendra infliacijos žala siektų 200 mln. litų. Bet realiai indėlių terminai buvo trumpesni.

SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, populiariausi indėlių terminai – nuo 3 iki 6 mėnesių. Pasibaigus terminui, jis neretai vėl pratęsiamas tokiam pat laikotarpiui. Kuo indėlio terminas trumpesnis, tuo ir palūkanos mažesnės. Tuomet ir nuostoliai dėl infliacijos didesni.

Tiesa, dabar indėlį metams pasidėjęs gyventojas jau gali tikėtis vidutiniškai 4,72 proc. palūkanų, tačiau jos vis tiek yra mažesnės nei infliacija. Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet vidutinė metinė infliacija (12 mėnesių vidutinis kainų pokytis, palyginti su ankstesniais 12 mėnesių) pasieks 5,2 proc., o kitąmet išaugs iki 5,6 proc.

„Kai taupymo terminas yra vieneri ar dveji metai, nelabai įmanoma investuoti”, – sakė J.Varanauskienė.

Daugiau pelno galinčios duoti taupymo ir investavimo priemonės yra ir rizikingesnės, todėl jas rekomenduojama rinktis ilgesniam laikotarpiui.

Pasak J.Varanauskienės, dar daugiau praranda tie žmonės, kurie lėšas laiko einamojoje banko sąskaitoje.

„Tokios palūkanos neskatina taupyti”, – sakė J.Varanauskienė.

Todėl gali atsitikti ir taip, kad gyventojai, siekdami išvengti santaupų nuvertėjimo, pradės daugiau išlaidauti.

J.Varanauskienės manymu, turimos santaupos neturėtų būti pradėtos leisti, tačiau labai realu, kad dabar gaunamas pajamas gyventojai skubės išleisti.

Beje, euro zonos šalyse bankų palūkanos dažniausiai kompensuoja infliacijos padarytą žalą. Vidutinės palūkanos euro zonoje už 12 mėnesių trukmės indėlį – 3,86 proc.

Tuo tarpu infliacija nė vienoje šalyje neviršija 3 proc.

Lietuvos banko duomenimis, šių metų liepos mėnesį bankuose gyventojai laikė 7,548 mlrd. litų indėlių. Tai beveik 1,9 mlrd. litų daugiau nei prieš metus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.