Uostamiesčio gatvėse vakare šunų daugiau nei vaikų. Toks vaizdas susidarė antrą mėnesį reidus organizuojantiems policijos pareigūnams.
„Mano šuo – protingas” arba „Jis nieko nedaro” – tokių pasiteisinimų dažniausiai tenka išgirsti iš netinkamai augintinius vedžiojančių šeimininkų.
Vos ne kas antrą dieną skirtingų policijos nuovadų apylinkių inspektoriai kartu su VšĮ Gyvūnų registracijos centro ir gyvūnų prieglaudos „Nuaras” darbuotojais važinėja po miestą, kontroliuodami, kaip laikomasi gyvūnų auginimo ir laikymo mieste taisyklių.
Tikrintojai į reidus išsiruošia kartu, kad nė vienas pažeidėjas neliktų nenubaustas: net jei augintinis vedžiojamas taisyklingai, patikrinama, ar gyvūnas registruotas.
Prie jų prisijungiantys Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus bendrosios tvarkos prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė Alina Žiulpienė ir vyresnysis patrulis Giedrius Šiurys pasakojo, kad konfliktų su netvarkingai augintinius vedžiojančiais šeimininkais nepavyksta išvengti.
Anot pareigūnų, dažniausiai gyventojai pernelyg lengvabūdiškai vertina taisykles ir nesupranta, kad jų nepaisymas – jau pažeidimas.
Beje, pasak A. Žiulpienės, vakare, po 19 val., pavažinėjus po miestą susidarydavo įspūdis, kad šunų daugiau nei vaikų.
„Nedrausmingiausi” – maži šunys
Per rugpjūtį buvo nubausti 23 keturkojų šeimininkai, 39 gyvūnai paženklinti, t.y. įregistruoti. „Nuaro” darbuotojai pagavo 42 beglobius šunis ir 57 kates.
Augintinių pasigedę šeimininkai iš „Nuaro” atsiimti gyvūnus galėjo tik pateikę administracinio teisės pažeidimo protokolo kopiją.
Gyventojai įspėjami, kiti baudžiami nuo keliasdešimties iki šimto litų, nors maksimali bauda – 400 litų.
„Kai kuriems veiksmingas yra ir įspėjimas. Štai pirmą kartą į policiją atėjusi močiutė, kvepianti valerijonais, pasakojo negalėjusi miegoti visą naktį”, – sakė A. Žiulpienė.
Bausti dažniausiai prireikdavo mažų šunų šeimininkus, kurie įsitikinę, kad jų keturkojis nieko nuskriausti negali. Dideli augintiniai vedžiojami kur kas drausmingiau.
G. Šiurys priminė, jog taisyklėse nenurodyta, kokio dydžio ar veislės turi būti šuo, kad nereikėtų pavadėlio ir antsnukio.
Po mėnesio tokių reidų pareigūnai pastebi, kad šunų vedžiotojai elgiasi kur kas atsakingiau, tad pažeidėjų skaičius mažėja.
Trūksta aikštelių
Pareigūnams reidų metu tenka išklausyti ir gyvūnų šeimininkų priekaištų. Šie, anot pokalbininkų, ne visada būna be pagrindo.
Skundžiamasi, jog mieste trūksta būtent šunims vedžioti skirtų vietų, tad vaikai priversti dalintis aikštelėmis su keturkojais. Itin problemiška vieta – ąžuolų giraitė Kauno gatvėje, kur šunų vedžiojimo aikštelė buvo panaikinta.
Mieste yra trys šunims skirtos, tiesa, kažkodėl neaptvertos aikštelės: Baltijos pr. 53, prie kalno I. Simonaitytės gatvėje ir Skulptūrų parke.
„Šuo juk nesupranta, kur jam negalima bėgti”, – stebisi A. Žiulpienė.
Faktai
Klaipėdos mieste šiuo metu registruotos 204 katės ir 3096 šunys. Beje, Klaipėdoje, daugiausiai iš visų miestų, registruota agresyvių veislių šunų – 258.
Auginti šunį ar katę daugiabučiame name būtinas laiptinės aikštelės daugumos kaimynų sutikimas, net jei jūsų augintinis nevedamas į lauką.
Bute leidžiama laikyti vieną suaugusį šunį ir vieną katę, arba dvi kates, arba du šunis.