Tarp Klaipėdos bendrojo lavinimo mokyklų ir švietimo įstaigų, pretenduojančių į neformaliam ugdymui skirtas mokinio krepšelio lėšas, užvirė tikra kova.
Pagal naująją tvarką, neformaliam švietimui skirti mokinio krepšelio pinigai turėtų keliauti į įstaigą, kurioje vaikui ta paslauga bus suteikta. Be bendrojo lavinimo mokyklų, uostamiestyje į šias lėšas pretenduoja Klaipėdos jaunimo centras, Moksleivių saviraiškos centras, teatras-klubas „Aušra”, choreografijos studija „Inkarėlis”, muzikos, dailės, sporto mokyklos bei vaikų ir jaunimo klubai.
Pastarųjų pedagogai įtaria dalį bendrojo lavinimo mokyklų piktnaudžiaujant prioriteto teise į krepšelio lėšas: esą pinigų nežadama atiduoti net tada, jei realiai mokinys papildomus užsiėmimus lanko tik už savo mokyklos ribų.
Bendrojo lavinimo mokyklų vadovai nė neketina slėpti fakto, kad tokie įtarimai – ne iš piršto laužti.
Bet kokiu būdu
Moksleivių saviraiškos centro vadovas Vytautas Krutulis patvirtino susidūręs su itin aštriu dalies mokyklų vadovų požiūriu į naujovę ir mėginimu bet kokiomis priemonėmis išlaikyti krepšelio lėšas savo įstaigoje.
„Jei vaikas mokykloje lanko būrelį, niekas neturi teisės iš jos paimti tų pinigų. Bet yra mokinių, kurie nelanko jokių būrelių, o lėšos taip ir liks mokyklai. Yra ir tokių vaikų, kurie lekia per kelias įstaigas, bet mokyklos randa būdų įtraukti juos į savo sąrašus.
Galų gale, ne krepšelis svarbiausia – vis tiek jo užtektų tik kasdienio gyvenimo pasaldinimui. O jei mes susipriešinsime, nieko gero nebus”, – teigė V. Krutulis.
Prievarta – į chorą
Anot Juozo Karoso muzikos mokyklos direktoriaus Sigito Kuso, mokykloms labai lengva spekuliuoti ir pasinaudoti pirmenybe į krepšelio lėšas, ir tai darančių įstaigų netruks.
„Dar rugsėjo pradžioje iš savo mokinių išgirdau, kad mokyklose visus iš eilės supylė į chorą net nepasiteiravę, ar vaikai jį lankys. Bendrojo lavinimo mokykloms labai patogu naudoti mūsų išmokytais vaikais, jie dažnai būna „prikabinami” prie įvairių mokyklos kolektyvų”, – tvirtino S. Kusas.
Tuščias darbas
Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos direktorius Vytautas Dumčius dėl tarp įstaigų užvirusios kovos kaltina tik Švietimo ir mokslo ministerijos klerkus.
„Jie nenori nusileisti ant žemės ir pažvelgti į realią padėtį. Štai mano mokykloje jau pernai trūko lėšų ugdymo plano, kurio sudėtinė dalis – neformalusis švietimas, vykdymui. Šiemet trūkumas vėl užprogramuotas. Tai kaip galima atiduoti tai, ko neturi?” – stebėjosi jis.
Anot direktoriaus, naujoji tvarka esanti visiškai nepagrįsta: prisidėjęs papildomas milžiniškas darbas vadovams, buhalteriams, šie užsivertę popierių kalnais, o naudos – jokios. Atvirkščiai, mano V. Dumčius, naujovė tik dar giliau įklampinsianti mokyklas, ypač pagrindines, į finansinę duobę, kurioje esą šios jau sėdi.
„Atiduosime mes tą riestainio skylę. Bet kas iš to?” – klausė jis.
Informacinė blokada
Beje, ministerijos sukurptos tvarkos vaisius jau spėjo pajusti ir mokiniai. Anksčiau savo mokyklų stenduose rasdavę daugybę informacijos apie mieste veikiančias neformaliojo ugdymo įstaigas, būrelius ar studijas, dabar jos pasigenda. Paaiškėjo, kad daugelis mokyklų, išsigandusios konkurencijos, paprasčiausiai nebepriima jų skelbimų.
Kita vertus, neformaliojo ugdymo įstaigų vadovai įžvelgia ir teigiamą šio reikalo pusę. Esą mokyklos pagaliau pabudo iš letargo miego ir buvo priverstos rimtai pažvelgti į vaikų užimtumo po pamokų problemą.
„Gal pagaliau mokyklos pasiūlys vaikams ne dirbtinų, o įdomių dalykų?” – vylėsi vienas iš pokalbininkų.
Nesantaika užprogramuota iš anksto
Klaipėdos jaunimo centro direktorius, Lietuvos neformaliojo švietimo asociacijos „Jaunimo akademija” viceprezidentas Aleksas BAGDONAVIČIUS
Dar prieš porą metų, kai tik buvo pradėta svarstyti pati idėja, pokalbiuose su ministerijos darbuotojais akcentavau, kad toks lėšų paskirstymas gali vesti į nesantaiką su mokyklomis.
Įsivaizduokite, jei dabar aš lįsčiau į jūsų piniginę. Maniau ir manau, kad krepšelis mūsų įstaigose turėtų atsirasti kitokiomis formomis.
Yra daug būdų apgauti
„Varpo” vidurinės mokyklos direktorius Valerijus KUZLIAKINAS
Tikra „durnystė”. Yra daugybė būdų padaryti taip, kad neformaliam ugdymui skirtos krepšelio lėšos neiškeliautų paskui vaiką.
Bet kurios mokyklos vadovas gali protingai sutvarkyti taip, kad neformaliojo ugdymo įstaigos iš jos negaus nė lito. Todėl gaila tik žmonių, kurie be reikalo apsivertę darbais, nes rezultatas bus beveik nulinis.
Reikia laiko patikrinti
Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Virginija KAZAKAUSKINĖ
Kol kas visiškai nežinome, kaip veiks naujoji krepšelio paskirstymo metodika – reikia laiko patikrinti. Tačiau tikėtina, kad padidės konkurencija. O tai ir gerai, ir blogai. Gerai, nes mokyklos privalo daugiau dalykų siūlyti – jau dabar pastebėjau, kad neformalaus švietimo pasiūla mokyklose išsaugo.
Be abejo, neturi būti prievartinių dalykų. Kol kas neaišku, kiek realiai mokyklose neformali veikla vyksta. Tai galėsime patikrinti apklausiant vaikus.
O jei mokyklos iš tiesų nepriima neformaliojo ugdymo įstaigų skelbimų, sakau vienareikšmiškai – taip neturėtų būti.