Kaip valdome savo finansus, arba paprasčiau – kaip tvarkomės su pinigais, priklauso nuo daugelio dalykų. Pradėti galima nuo charakterio savybių – daug lemia žmogaus šykštumas, taupumas arba išlaidumas, lengvabūdiškumas.
Toliau galime paminėti turto ir/ar pajamų dydį. Asmeninių finansų valdymas dar priklauso nuo besikeičiančių asmens arba šeimos poreikių. Įtaką daro ir aplinkybės: vienaip elgiamės ekonominio klestėjimo, kitaip – nuosmukio laikais. Apibendrinant galima pasakyti, kad racionalus žmogus siekia gauti didžiausią naudą mažiausiomis sąnaudomis, o keičiantis aplinkybėms – peržiūri, ar ta ankstesnė nauda jam dar tebėra naudinga arba reikalinga. Viena tokių aplinkybių – didėjančios sąnaudos arba mažėjančios pajamos.
Palūkanos sparčiai nedidės
Prieš keletą dienų JAV federalinių rezervų bankas sumažino bazinę palūkanų normą reaguodamas į kredito rinkos problemas. Manoma, kad ir Europos centrinis bankas per artimiausius porą metų bazines palūkanas jei ir didins, tai nebent 0,25 proc. punkto. Tai kurį laiką nuramins tuos, kas turi paskolų eurais. Tačiau vers susimąstyti tuos, kas turi santaupų: ir litais, ir eurais. Palūkanos už indėlius eurais ir litais, nors ir ne vienodos, jos susijusios.
Analitikai mano, kad skirtumas tarp šių palūkanų išliks panašus. Taigi palūkanos už indėlius litais sparčiai didėti neturėtų.
Tačiau kai šalyje sparčiau negu palūkanos kyla kainos, dar labiau didėja atotrūkis tarp infliacijos rodiklio ir palūkanų už indėlius.
Infliacija verčia keisti taktiką
Kylant kainoms mažėja pinigų vertė. Dėl to tokiu metu laikyti pinigų neapsimoka. Bent jau teoriškai.
Praktikoje reakcija į infliaciją būna dvejopa: vieni skuba kuo greičiau iškeisti vertę prarandančius pinigus į ją išsaugančias prekes, kiti, priešingai, siekia atstatyti mažėjančią santaupų vertę arba net didinti atsargas didėjant nežiniai dėl ateities.
Sukaupto turto vertę atstatyti arba išsaugoti galima arba naujomis santaupomis, arba pinigus paverčiant tokiu turtu, kurio vertė didėtų ne mažiau nei infliacija, pavyzdžiui, investuojant į vertybinių popierių rinkas ar nekilnojamąjį turtą.
Šiemet vidutinė metinė infliacija (dvylikos pastarųjų mėnesių infliacijos rodiklių vidurkis) jau pasiekė 4,6 procento. Kitąmet SEB Vilniaus banko analitikai prognozuoja 5 proc. vidutinę metinę infliaciją.
O vidutinės palūkanos už populiariausio termino indėlius bankuose vos siekia 4 procentus. Tai reiškia, kad kitąmet mūsų santaupų perkamoji galia, net ir priskaičiavus palūkanas, bus mažesnė.
Ką daryti? Išleisti pinigus? Prisipirkti prekių? Viską investuoti?
Amžini prioritetai
Yra prioritetų, kurie, net ir keičiantis aplinkybėms, nekinta ar bent jau neturėtų kisti. Vienas jų – finansinis saugumas trumpu laikotarpiu. Visiškai neturėti pinigų atsargų (santaupų) – finansinė klaida.
Deja, toks finansinis saugumas šiemet kainuos daugiau. Ši kaina – tai skirtumas tarp metinės infliacijos rodiklio ir palūkanų. Tačiau padidėjusi saugumo kaina neturėtų nuslopinti šio poreikio. Atsisakyti šios naudos negalima. Nebent peržiūrėti tam skirtų atsargų dydį. Tie, kas nepatenkinti mažomis palūkanomis, nebenori laikyti santaupų, prieš tai turėtų numatyti, kaip jie galėtų pragyventi bent jau tris mėnesius negaudami jokių pajamų.