Šiandien 75-ąjį jubiliejų švenčiantis Lietuvos politikos veteranas Algirdas Brazauskas jau savaitę gyvena gimtadienio nuotaikomis. Jis ne tik rengiasi prabangiam pobūviui, priima dovanas, bet ir apmąsto nugyventus metus.
Jau vakar A.Brazausko namuose Turniškėse nusidriekė netrumpa garbingų sveikintojų eilė. Įteikti dovanas atskubėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greičius ir kiti sveikintojai. Svetainėje gulėjo anksčiau, rytą, A.Brazauską pasveikinusių žmonių dovanos.
Visą laiką netilo ir kadenciją baigusio prezidento telefonas. Vakar prieš pietus Lietuvos politikos mohikaną gimtadienio proga pasveikino ankstesnis Lenkijos prezidentas Alexanderas Kwasniewskis. Iš aktyvios politikos pasitraukęs socialdemokratas sulaukė ir Latvijos, Estijos bei Bulgarijos vadovų skambučių.
V.Adamkaus dovana
Rytą jubiliatą pasveikino prezidentas Valdas Adamkus. Nešinas dovana šalies vadovas užsuko į A.Brazauskui, kaip kadenciją baigusiam prezidentui, skirtą darbo kabinetą prezidentūroje. Jubiliejaus proga jis dovanojo A.Brazauskui didelį gintarą, virš kurio pritvirtintas prezidentinis herbas, o apačioje išgraviruota proga, sveikinimo data ir V.Adamkaus parašas.
„Prezidentų Lietuvoje nedaug – du. Vienas – buvęs, kitas – aktyviai dirbantis. Tikiuosi, su V.Adamkumi visąlaik bendrausime, kaip tai darome dabar”, – vylėsi kadenciją baigęs šalies vadovas. Vėliau prezidentai susėdo prie puodelių kavos ir trumpai šnektelėjo.
Įspūdingą dovaną A.Brazauskui žada įteikti ir žmona Kristina Brazauskienė. Tačiau politikos mohikanas tikina, kad dovanų jam nereikia. „Nesu žmogus, kuriam ko nors trūksta. Man užtenka to, ką gyvenime turiu. Niekuomet nepuoselėjau norų dar labiau pagerinti asmeninį gyvenimą”, – pasakojo jubiliatas. A.Brazauskas prisiminė, kad kone prieš 50 metų gimtadienį minėjo ankštame kambariuke su šeima ir neseniai gimusiomis dvynukėmis.
Dvi šventės
Tačiau šiandien A.Brazauskas jubiliejų švęs ne ankštame kambarėlyje, o prabangiame, anksčiau žmonai priklausiusiame viešbutyje „Crown Plaza”. Į čia vyksiantį pobūvį jis sukvietė būrį artimiausių žmonių. „Pirmiausia tai – mano šeima, draugai, buvę bendradarbiai, su kuriais bendravome nuo pat nepriklausomybės laikų, kai kurie partiečiai, taip pat medžioklės draugai. Susirinks būrys patikimų žmonių”, – užtikrino buvęs ilgametis premjeras.
Tie, kurie nebuvo pakviesti į pobūvį, dar turės progą A.Brazauską pasveikinti pirmadienį. „Bus atvirų durų diena, – juokėsi politikos mohikanas. – Pirmadienį kviečiu visus žmones, kurie nori mane pasveikinti ar pagerbti.”
Sudėtinga biografija
75-ąjį gimtadienį švenčiantis A.Brazauskas ne tik priima sveikinimus ar ruošiasi pobūviui, bet ir apmąsto nueitą gyvenimo kelią. Vakar apie šventines nuotaikas jis papasakojo ir LŽ.
– Jubiliejus švenčiantys žmonės skaičiuoja nuveiktus darbus, kuria ateities planus. Kaip jūs jaučiatės minėdamas tokią garbingą sukaktį?
– Jaučiuosi ne taip ir lengvai – itin daug dėmesio, kurio kasdien nebūna. Nors toks bendravimas labai malonus užsiėmimas, reikia ir šiek tiek pasitempti.
Be abejo, pagalvoju ir apie praėjusius gyvenimo metus. Mano biografija iš tiesų gana sudėtinga. Joje buvo ir tarybinis laikotarpis, jo niekur neišbrauksi, okupacijos sąlygomis gyveno dvi kartos. Reikėjo dirbti, sugebėti tai daryti, o galų gale ir išsilaikyti. Pasitaikė tokių akimirkų, kurios buvo itin sunkios man, mano bendradarbiams, bendražygiams.
Prieš kelias dienas išėjo mano nauja knyga „Ir tuomet dirbome Lietuvai”. Nepolitikuodamas parašiau objektyvią knygą apie tuos laikus, apie mano kartos gyvenimą, darbus. Per visą aprašomą laikotarpį jokia politika neužsiėmiau. Politiku tapau tik nepriklausomybės laikais.
– Gal nauja knyga – savotiška dovana, kurią pasidovanojote gimtadienio proga?
– Galima ir taip sakyti. Buvau užsibrėžęs tikslą išleisti tokią knygą savo jubiliejaus proga. Daugiau nieko pasidovanoti negaliu.
– Ar rašydamas knygą ir apmąstydamas nueitą kelią atradote akimirkų, kurias norėtumėte pakeisti ar nugyventi kitaip?
– Be abejo, tokių akimirkų buvo. Man sudėtingiausi – pirmi nepriklausomybės metai. Per šį kontroversišką laikotarpį net buvau persekiojamas. Tada aktyviai bandyta politizuoti mano praeitį, kaip nors mane sužlugdyti. Ačiū Dievui, viskas baigėsi. Žmonės mane išrinko prezidentu. Už mane balsavo daugiau kaip 1,1 mln. rinkėjų. Manau, tai įrodymas, kad įgijau savo tautos pasitikėjimą.
– Praėjusį – 70-ąjį – jubiliejų minėjote būdamas Lietuvos politikos viršūnėje: vadovavote Vyriausybei ir Lietuvos socialdemokratų partijai. Dabar pasitraukėte iš politikos. Ar nepasiilgstate aktyvaus gyvenimo?
– Politinės veiklos niekuomet nepasiilgstu. Nesu politikas. Tuomet buvo situacija, kuri mane privertė dalyvauti aktyvioje politikoje. Mano amžiną atilsį tėtis visada sakydavo: „Alguti, niekada neužsiimk politika”, bet gyvenime taip jau susiklostė, kad nuo 1988 metų, kai prasidėjo nacionalinis judėjimas, susiformavo Sąjūdis, įsiliejau į tas gretas. Turėjau pasakyti savo žodį, išdėstyti savo įsitikinimus. Džiaugiuosi, kad žmonės mane suprato.