Lietuvos valstybės herbas – Vytis – yra vienas svarbiausių, žinomiausių, mėgstamiausių ir populiariausių šalies simbolių. Tačiau šiais informacinių technologijų laikais kyla gana netikėtų herbo naudojimo problemų. Dar daugiau – kai kurie herbo variantai yra paprasčiausiai nelegalūs ir neteisėti.
Vytis kaip oficialus valstybės herbas ir ženklas įteisintas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1990 metų kovo 11 dieną priimtu įstatymu „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo”. 1992 metais priimtos Konstitucijos 15 str. antroji dalis nustato, kad „valstybės herbas yra baltas Vytis raudoname lauke”.
1990 metais buvo patvirtintas pirmasis po karo Lietuvos valstybės herbo variantas, jo pagrindu tapo skulptoriaus Juozo Zikaro 1925 metais Lietuvos monetoms sukurtas skulptūrinis Vyčio atvaizdas. Spalvinis šio herbo etalonas buvo patvirtintas 1990 metų gegužės 17 dieną Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Prezidiumo.
Būtent toks Vytis kryžiaus fone yra išaustas dailininko Kęstučio Balčikonio gobelene, dabar puošiančiame senąją parlamento plenarinių posėdžių salę. Pirmąjį dabartinės respublikos herbo variantą galima pamatyti ir Seimo rūmų Konstitucijos salėje, virš pagrindinio įėjimo į parlamento rūmus iš Didžiojo kiemelio, rašo dienraštis „Lietuvos žinios”.
1991 metų rugsėjo 4 dieną Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas patvirtino patikslintą, dabartinį valstybės herbo variantą. Nuo ankstesniojo herbo varianto jis skiriasi tuo, kad jame atgaivintos istorinės Vyčio spalvos (raudona, mėlyna) ir metalai (sidabras, auksas), atsiradę dar didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto laikais.
Įstatyme „Dėl Lietuvos valstybės herbo” yra dabartinio Lietuvos herbo aprašymas: „Raudoname lauke sidabrinis šarvuotas raitelis, laikantis virš galvos iškeltą sidabrinį kalaviją su auksine rankena. Raiteliui prie kairiojo peties mėlynas skydas su dvigubu kryžiumi. Žirgo kamanos, odiniai diržai, balnas ir trumpa gūnia mėlyni, pasagos, žąslai, pentinas, balno kilpa bei odinių diržų metaliniai sutvirtinimai (pagražinimai) auksiniai.”
Lyg ir viskas būtų aišku, tačiau su tuo nesutinka dizaineriai, kurie dirba ir kuria kompiuteriais. Mat kiekvienas profesionalus dizaineris pasakys, kad kiekviena spalva turi šimtus atspalvių, tonų, pustonių.
„Įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai tokių „smulkmenų” nereglamentuoja, tad visi dizaineriai piešia valstybės atributus pagal savo skonį. Kai nuvykstame į įvairias mūsų valstybės institucijų parodas ar pristatymus, matome, kad beveik visada valstybės simboliai yra skirtingi”, – tvirtino Lietuvos grafinio dizaino asociacijos valdybos narys Robertas Jucaitis.
Keistokas R.Jucaičiui pasirodė ir visiškai laisvas Vyčio naudojimas internete, kai įvairios valstybinės svetainės su juo elgiasi savo nuožiūra.
Su tokia nuomone sutikti nepanoro Heraldikos komisijos pirmininkas Edmundas Rimša. Pasak žinomiausio šalies heraldikos specialisto, įvairios institucijos, norėdamos išsiskirti, gali šalia oficialaus Vyčio naudoti skydus, minėtus javus ar kartušus (lipdyta ar grafinė puošmena). Panaši praktika paplitusi įvairiose valstybėse. Minėtas puošmenas dažnai naudoja įvairios specialiosios tarnybos, ne išimtis čia ir lietuviai. Pasak E.Rimšos, svarbu, kad nebūtų keičiamas Vyčio skydas ar laukas.
Pasiteiravus, kokia šiuo metu vadinamojo Didžiojo valstybės herbo, kuris puošia Seimo interneto tinklalapį ir pirmųjų rūmų fojė, padėtis, E.Rimša teigė, kad jis iki šiol nepatvirtintas.
„Tai, kad jis naudojamas oficialiai, yra neteisėta ir nelegalu”, – sakė Heraldikos komisijos pirmininkas.
Pasak E.Rimšos, jis jau nuo 1992-1993 metų kelis kartus yra ėjęs su siūlymais į Seimą dėl Didžiojo valstybės herbo, tačiau kas kartą perniek. Dabar naudojamas nelegalus Seimo simbolis yra tik vienas iš daugelio siūlytų projektų, kuriuos dar esą reikėtų gerokai apsvarstyti, o tik tada pasirinkti tinkamiausią.
Seimo pirmininko sekretoriato vadovas Arūnas Dulkys pripažino, kad „niekas šio herbo ir netraktuoja kaip legalaus”. Dailininkas A.Každailis jį sukūrė Seimo užsakymu, tad jis ir puošia Seimo interneto svetainę. Puošia ir kai kurių Seimo narių vizitines korteles.
Vis dėlto, teisybės dėlei, šis tas daroma. Vyriausybės kanceliarija prieš kelis mėnesius vienai dizaino studijai, kuri buvo atrinkta konkurso būdu, užsakė parengti reglamentus, kurie reguliuotų tikslias valstybės simbolių spalvines gamas. Naujos programos bus pritaikytos dviem populiariausioms dizaino kompiuterių sistemoms „Windows” ir „Apple”.