Minint Baltų vienybės dieną bus prisiminta garbinga baltų genčių praeitis, o Lietuvoje ir Latvijoje ant piliakalnių suliepsnos vienybės ugnys.
Šeštadienį Vilniuje, Šventaragio slėnyje prie Gedimino paminklo bus pagerbti lietuvių protėviai, baltų civilizacijos kūrėjai ir gynėjai. Vidurdienį suliepsnos baltų didvyrių atminimui skirtas aukuras, dundės būgnai, gaus trimitai, gros dūdmaišiai. Folkloro ansamblis „Kūlgrinda” ir jaunimo folkloriniai ansambliai giedos senųjų valdovų pagerbimo dainas ir sutartines, pranešė renginį organizuojanti Lietuvos Ramuvų Sąjunga.
Baltų vienybės diena bus pažymėta ir kituose Lietuvos miestuose. Klaipėdoje šia proga bus surengtas minėjimas bei koncertas. Šiauliečiai šią dieną minės Jauniūnuose, Saulės mūšio lauke. Vakare ant septynių piliakalnių ir alkakalnių Lietuvoje suliepsnos baltų vienybę simbolizuojanti ugnis.
Šeštadienį Baltų vienybės diena bus minima ir kaimyninėje Latvijoje. Rygoje, Latvių draugijos namuose, koncertuos lietuvių folkloriniai ansambliai „Linago”, „Gadula”, „Visi”, „Trys keturiose”. Vakare latviai, lietuviai ir visi kiti norintys galės kartu dalyvauti ir grožėtis baltų vienybės ugnimi ant Bastėjos kalno.
Penktadienį Baltų vienybės dienos proga tautiečius pasveikino Lietuvos ir Latvijos prezidentai. Valdas Adamkus ir Valdis Zatleras savo sveikinime pažymėjo, kad ši diena – ne vien simbolinė data. Lietuviai ir latviai – dvi pasaulyje likusios baltų tautos, šiandien vienijamos ne tik unikalios kalbos ir kultūros, bet ir atsakomybės už Baltijos jūros regiono bei Europos ateitį.
Šalių vadovai priminė prieš dvidešimt metų lietuvių ir latvių pradėtą Laisvės žygį, kuris atvedė į aukščiausią tikslą – Lietuvos ir Latvijos nepriklausomybės atkūrimą bei paskatino šiuolaikinėje Europoje dvi broliškas tautas iš naujo atrasti vienai kitą.
Rugsėjo 22-ąją Baltų vienybės diena prieš keletą metų paskelbė Lietuvos ir Latvijos parlamentai.
Dabar žinomos pagrindinės baltų gentys susiformavo 5- 6 amžiuje, kuomet pirmuosius regiono gyventojus asimiliavo ateiviai iš pietų. Bendrą genčių pavadinimą „baltai”, kaip mokslinį terminą, 19 amžiaus viduryje pateikė mokslininkas Georgas Neselmanas, ir nuo tada jis tapo visuotinai vartojamas. Vardą lėmė tų genčių gyvenamosios teritorijos geografinė padėtis prie Baltijos jūros.
Lietuvos teritorijoje gyvenusias baltų gentis – kuršius, sėlius, žemaičius, lietuvius, aukštaičius, žiemgalius – siejo giminystės ryšiai, bendros tradicijos, vienodi laidojimo papročiai, religija.
Šiuo metu pasaulyje gyvuoja tik dvi baltų tautos – lietuviai ir latviai. Kitos baltų tautos ir gentys iki 19 amžiaus buvo asimiliuotos lietuvių, latvių, vokiečių ir įvairių rytų bei vakarų slavų etnosų.