Naktį, kai gimė sūnus, Lietuvos rinktinės krepšininkas Darjušas Lavrinovičius neišgėrė nė lašo alkoholio. Žinią apie Darjušo jaunesniojo gimimą puolėjas sužinojo Ispanijos sostinėje rugsėjo 14-osios naktį.
Laimingas vyras labai norėjo išgerti taurę šampano. Buvo vėlu, todėl tik pasidalijo jaudinančia naujiena su viename viešbučio kambaryje gyvenusiu broliu Kšyštofu ir koridoriuje sutiktu nacionalinės rinktinės masažuotoju Aleksandru Bogdanovu.
„Sūnaus gimimą atšvenčiau po paskutiniųjų čempionato rungtynių. Labai smarkiai švenčiau, – švytėjo Darjušas Lavrinovičius. – Todėl sūnus turėtų būti tikras vyras.”
Vilnius – Madridas
Madridas. Ketvirtadienio vakaras. Penkių žvaigždučių viešbutis „Melia Castilla”. Po vakarinės treniruotės prieš ketvirtfinalio rungtynes su Kroatijos rinktine Darjušas Lavrinovičius ilgai negalėjo užmigti, nes mintys sukosi ne tiek apie būsimuosius varžovus, kiek apie Vilniuje likusią ir bet kada gimdyti galėjusią žmoną Editą.
Vilnius. Žirmūnai. Tos pačios dienos vakaras. Su mama bei pirmuoju jos ir Darjušo sūnumi Titu Edita Lavrinovič skubiai važiuoja į Vilniaus Baltijos ir Amerikos kliniką.
Pajutusi sąrėmius ir skubiai vežama į operacinę Edita švelniai glosto pilvuką. Ji ima telefoną ir skambina į Madridą: „Darjušai, mane jau veža į operacinę! Netrukus gimdysiu!”
„Laikykis, Edituk!” – Darjušas išgyveno, jog tomis akimirkomis negalėjo būti greta žmonos. Jam, kamuojamam nerimo, apie miegą nekilo net minties.
Nenorėtų 220 cm ūgio dukters
Apie pusę pirmos nakties sostinės ligoninėje pasigirdo kūdikio klyksmas: pasaulį išvydo 3 kilogramų svorio 51 cm ūgio berniukas. Žinią apie sūnaus gimimą laimingas tėvas sužinojo iš Editos mamos.
„Aš norėjau mergaitės, tėtis – sūnaus”, – išdavė paslaptį Edita. Lavrinovičiai žinojo, kad antrasis jų vaikas bus berniukas.
„Labai norėjau, kad pirmasis gimtų sūnus. Dabar galėjo būti ir mergaitė. Svarbiausia, kad mamytė ir vaikelis būtų sveiki. Tačiau nenorėčiau, kad dukra būtų 220 cm ūgio. Ką tada reikėtų daryti?” – rimtai svarstė D.Lavrinovičius.
Paklus žmonos valiai
Pirmasis Editos ir Darjušo sūnus Titas gimė 2006 metų sausio 1-ąją. Vos gimęs ūgio ir svorio duomenimis jis buvo labai panašus į ką tik pasaulį išvydusį naujagimį broliuką. Titas buvo 48 cm ūgio ir 3080 gramų svorio.
„Ir iš veiduko abu panašūs, – švelniai apie sūnų Darjušą kalbėjo Edita. – Antrą kartą gimdyti nebijojau, nes pirmą kartą viskas klostėsi puikiai. Tik gaila, jog greta nebuvo vyro. Ten, Madride, jis išgyveno daugiau nei aš.”
Editai gimdant pirmąjį sūnų Titą D.Lavrinovičius be galo jaudinosi. Jis nuolat varstė ligoninės patalpos, kur vyko gimdymas, duris, klausinėjo įvairių smulkmenų.
„Sunku. Labai išgyvenau, – pripažino 212 cm ūgio krepšininkas. – Pirmą kartą buvo sunkiau, nes viskas nepatirta. Tačiau dabar irgi buvo sunku, nes nebuvau greta.”
Juokais paklausus, ar trečiasis vaikelis bus dukra, Edita šyptelėjo: „Palauksiu bent trejus metus. Reikia sūnus paauginti.”
Kazanės „Uniks” žaidėjas D.Lavrinovičius labai nori dukrelės. Tačiau atsidusęs pripažįsta, kad viskas priklausys nuo Editos: „Jei mama nenorės daugiau gimdyti – užteks ir dviejų sūnų.”
Vardą išrinko tėtis
Titas dar nesupranta, kas guli kitoje lovytėje. Pribėgęs pakšteli broliukui į lūpas ar skruostą, manydamas, kad tai – lėlė. Kartais nestipriai pliaukšteli per naujagimio skruostą, bando numauti miniatiūrinę kojinaitę.
Iki metų buvęs ramus, dabar Titas tapo itin aktyvus ir nenustygstantis. Kai klinikoje Editą aplankė mama, jis lakstė po gimdymo skyrių, kabarojosi ir bandė važinėtis specialiu vežimėliu su ratukais, ketino nukabinti lašinę.
Kodėl antrąjį sūnų pavadino Darjušu? Edita gūžteli pečiais: „Kažko originalaus nesugalvojau, todėl tėčio paprašiau išrinkti sūnui vardą.”
„Nusprendžiau spontaniškai, jau gimus sūnui”, – naujagimiui vardą D.Lavrinovičius sugalvojo būdamas Madride.
Žmona stebėjo visas rungtynes
Edita tik šypteli, išgirdusi kalbas, kad Rusijai pralaimėtam pusfinaliui turėjo įtakos Darjušo jaunesniojo gimimas: „Apie tai skaičiau internete. Yra didesnių problemų, todėl į tokias kalbas nė nereagavau. Juk žinau – prieš rungtynes mano vyras sūnaus gimimo nešventė.”
Beveik tris paras be miego praleidusi moteris dovanos iš vyro nelaukia: „Medalis ir kelialapis į Olimpines žaidynes – pati nuostabiausia dovana. Vyras kasdien mane pradžiugina dovanomis. Jei atvirai, net nežinau, ko dabar norėčiau. Esu laiminga. Iš Darjušo gaunu viską, ko man reikia.”
E.Lavrinovič žiūrėjo visas Europos čempionato rungtynes, tačiau į žaidimą nereagavo labai emocingai. Tiesa, ji nustebo, kodėl vyras mažai žaidė varžybose su Rusija: „Viską sprendžia treneris. Apie tai su vyru nekalbėjau. Jis tik teiravosi, ar mes sveiki, apgailestavo, kad negali būti kartu. Gaila, kad mes pralaimėjome, bet vyrai buvo pervargę. Jie pasiekė labai daug.”
Dovana dar per sunki
Tūkstančiams dėkingų aistruolių Lietuvos krepšininkų nekantriai laukiant prie Baltojo tilto, vieni pirmųjų juos pasitiko patys artimiausi žmonės. Išsiilgusi mylimo vyro ir mamai palikusi sūnelius, 172 cm ūgio Edita iškart puolė į 40 cm aukštesnio Darjušo glėbį. „Labai jūsų pasiilgau!” – netramdė emocijų D.Lavrinovičius.
Scenoje kartu besidžiaugdamas su minia žmonių, pritardamas dainoms ir juokaudamas Darjušas nekantravo pamatyti ir ant rankų paimti savo naujagimį.
Tiesa, jaunesnįjį sūnų krepšininkas pamatė dar būdamas Madride. Mažąjį Darjušą Edita nufotografavo ir per „Skype” programą sūnaus nuotrauką nusiuntė į Ispaniją kompiuterį nusivežusiam D.Lavrinovičiui.
„Kai pamačiau Darjušą realiai, supratau, kad nuotraukoje mano sūnus atrodė visai kitaip”, – pasakojo krepšininkas.
Išvargęs po rungtynių ir kelionės, tačiau laimingas po šventiško priėmimo Darjušas su Edita nuskubėjo namo. Tik tada jis pagaliau ant rankų iškėlė Titą ir išvydo Darjušą.
Bronzinį Europos čempionato medalį D.Lavrinovičius paskyrė naujagimiui. Krepšininkas pažadėjo, kad medalį būtinai uždės jam ant kaklo: „Tačiau kai jis paaugs. Dabar medalis sunkus, o sūnus dar labai mažutis.”