Nesutinkančiųjų, jog moterys ir vadovavimas – suderinami dalykai, vis dar yra. Tačiau dailiosios lyties atstovėms įveikiant stereotipus ir aktyviai siekiant karjeros aukštumų, pasirodo, jog moterims gyvenime prieinama netgi daugiau galimybių, negu vyrams – juk moteriai vienodai tinka tiek šeimos židinio puoselėtojos, tiek verslo „ryklės” amplua.
Anot oficialios statistikos, Lietuvoje smulkiajame ir vidutiniame versle veikia daug vadovių moterų, o stambiajame pozicijos prie vairo dažniau patikimos vyrams.
Dėl vyrų ir moterų vienodų galimybių vadovavimo srityje dauguma lietuvaičių neabejoja – „Spinter tyrimų” atlikta apklausa parodė, jog net 65 proc. šalies gyventojų mano, kad moterys yra tokios pat geros vadovės kaip vyrai. Apklausoje dalyvavo 1007 respondentai.
O štai neseniai Suomijoje atlikto tyrimo duomenimis, moterų vadovaujamos didžiausios bendrovės yra pelningesnės.
Kredito tyrimų bendrovė „Suomen Asiakastieto” jo metu išnagrinėjo 1000 didžiausių Suomijos bendrovių veiklą. Nustatyta, jog moterų vadovaujamų bendrovių investicijų grąža vidutiniška siekė 18,5 proc., o vyrų vadovaujamų bendrovių – 14,2 proc.
Veikia kaip šeimoje
Kauno Moters užimtumo informacijos centro projektų vadovė Agnė Margevičiūtė sakė iš neformalių pokalbių su verslininkėmis susidariusi įspūdį, jog moterų pranašumai versle – jų atsakomybės jausmas, kruopštumas, dėmesys smulkmenoms.
Aušrinė Burneikienė, Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierė, mano, jog moterims siekti gerų rezultatų padeda jų apdairus požiūris į riziką.
„Iš savo darbo lyčių lygybės problematikos srityje susidariau nuomonę, jog moterų valdomas verslas gali būti traktuojamas sėkmingas ir pelningas pirmiausia todėl, kad moterys yra mažiau linkusios rizikuoti negu vyrai – tiek kalbant, pavyzdžiui, apie darbuotojams mokamą atlygį, tiek apie investicijas.”
Kontrolierė linkusi vadinti stabilumą vienu būdingiausių moterų verslo požymių. „Galbūt nuskambės stereotipiškai, tačiau jos ir versle vadovaujasi panašiais principais, kaip tvarkydamos šeimos reikalus – moteris visada žino, kaip sutaupyti, kaip pasilikti juodai dienai”, – pastebi pašnekovė.
Žinoma, veikiant šitaip, vargu ar galima kalbėti apie staigius posūkius sėkmės ar nesėkmės pusėn. Kita vertus, nemažai verslininkių polinkiu rizikuoti nenusileidžia vyrams. O šie neretai į moterų pasiūlymus žvelgia įtariai.
Sunkiau prasimušti
A. Margevičiūtės teigimu, patriarchalinės visuomenės stereotipai vis dar yra gajūs ir gražios idėjos bei deklaracijos, kad moterys gali ir turi save realizuoti versle, tikrovėje neretai virsta šeimyniniais nesutarimais.
„Nors lyčių atskyrimas šioje srityje mažinamas ir vienodas galimybes versle turi tiek vyrai, tiek moterys, pastarųjų jame yra mažiau. Moterims yra sudėtingiau prasimušti, ypač pačioje pradžioje. Dažnai būna taip, jog moteris rimtai imasi darbo tik užauginusi vaikus – kasdienis rūpinimasis šeima tradiciškai laikomas jos priederme, – sakė pašnekovė.
– Štai vienos verslininkės, priklausančios mūsų klubui, istorija: šeima turėjo savo firmą, kurioje buvo siuvami uniforminiai drabužiai padavėjams ir kt. aptarnaujančiam personalui.
Ilgainiui moteris suprato, kad, siekiant suformuoti savo profilį ir pasiekti geriausią rezultatą, kai kurių užsakymų reikia atsisakyti. Tai buvo prieš 5-6 metus. Kaip ji dabar sako, įtikinti vyrą, kad toks žingsnis bus geriausias, buvo labai sunku. Tačiau jai pavyko. Dabar jų įmonė klesti.”
Moteriai versle reikia būti labai stipriai, pastebi „Parex banko” Klaipėdos filialo valdytoja Ramunė Buklerienė. „Neretai reikia įrodinėti savo teisybę, argumentuoti savo nuomonę. Su vyro pozicija sutikti linkstama greičiau, – sakė ji. – Galbūt žavi šypsena yra geras dalykinių žinių papildymas, tačiau be sugebėjimo apginti savo poziciją neišsiversi.”
Beje, „Spinter tyrimų” duomenimis, dažniau moteris kaip vadoves neigiamai vertina būtent vyrai. Kad moteris ir vadovo krėslas yra nesuderinami dalykai, teigė 22 proc. tyrimo metu apklaustų vyrų ir 14 proc. moterų.
Pralenkia nuostatas?
A. Margevičiūtės nuomone, kol kas propaguojama idėja, kad moteris gali ir turi kurti verslą ir nuo to tik geriau jos šeimai ir valstybei, iš tikrųjų pralenkia mūsų visuomenės nuostatas, kurių vienu mostu nepakeisi. Su tuo, kad jos veikia, moteris gali susidurti jau pradėjusi verslą, kai jį teks derinti su pareigomis šeimoje.
Pašnekovės teigimu, susitikimo su Ispanijos verslininkėmis metu taip pat teko įsitikinti, jog ne vien mūsų šalyje moterims tenka sunkiai skintis savo kelią versle.
„Be to, panagrinėjus šių aktyvių moterų gyvenimo istorijas, beveik visose yra ryškus akcentas – pirmiausia jos rūpinosi šeima, ir tik vėliau išmėgino savo jėgas versle.
Pavyzdžiui, situacija – šeima turėjo verslą, juo daugiau rūpinosi vyras, užaugus vaikams, moteris ėmė skirti verslui daugiau jėgų ir laiko, o vyrui tai pasirodė ne prie širdies. Taigi kartais tai gresia šeimos iširimu, ir moteriai tenka rinktis – sklandus asmeninis gyvenimas arba patraukli profesinė veikla. Tačiau, be abejo, esama ir gražių pavyzdžių, kai tokios dilemos neiškyla”, – pasakojo pašnekovė.
Kalbant apie moterų ir vyrų lygių galimybių principo realizavimą, geriausiu pavyzdžiu A. Margevičiūtė linkusi vadinti Švediją.
„Čia moterų ir vyrų, dalyvaujančių politikoje bei versle, skaičius yra apylygis. Šioje srityje daug pasiekta ir kitose Skandinavijos valstybėse, – kalbėjo pašnekovė. – Tačiau visai kitaip yra buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse. Dabar mūsų centras žada bendradarbiauti su Kaliningrado sritimi, Baltarusija – ten situacija, palyginti su sovietmečiu, yra pasikeitusi nedaug.”
Lygybė – ne anomalija
„Prakalbome apie lygias vyrų ir moterų galimybes – tačiau esu tikra, kad bus tokių, kurie tik gūžčios pečiais, neva kam viso šito reikia. Visa tai – dėl žinių apie šį principą stokos, – kalbėjo A. Margevičiūtė. – Tokios nuostatos keičiasi iš lėto, manau, ne vienos kartos reikės, kad supratimas, jog lygios teisės ir galimybės, pasidalijimas darbu ir pareigomis nėra anomalija, taptų savaime aiškiu ir visuotinai priimtu.”
Pašnekovės nuomone, kalbant apie jaunos kartos žmones, jie mažiau veikiami sustabarėjusios nuomonės, neva moters vieta – prie vaikų ir puodų, tad dailiosios lyties iniciatyvumas ir ambicijos nedaugeliui kelia nuostabą.
Tačiau lygių teisių kontrolierė pastebi, kad pasenęs principas „boba, žinok savo vietą” neretai priekaištu pavirsta ne vos moteriai parodžius savo ambicijas, o kitame etape. „Tarkim, jeigu politikės, vadovės, verslininkės vaikas blogai mokosi, jai gali būti prikištas nesirūpinimas juo”, – svarstė A. Burneikienė.
Moterims – du keliai, vyrams – vienas?
Tačiau „Vakarų ekspreso” kalbintos klaipėdietės, einančios vadovių pareigas, sako, kad visuomenės liberalėjimas vyksta kur kas greičiau nei gali pasirodyti.
UAB „Javinė” direktorė Vitalija Freitakaitė sako su moters vietos gyvenime interpretuojančiais stereotipais kuo toliau, tuo rečiau susidurianti.
Jai pritaria ir UAB „Kalba” Klaipėdos filialo vadovė Aida Sodienė. Ji mano, kad normaliai mąstančių žmonių gretose nuostata riboti moters veiklos sritis iki virtuvės ir vaikų kambario neaktuali.
R. Buklerienė sakė, kad verslas ir yra tikroji lygių galimybių sritis, kur skirstymas lyties pagrindu tegali būti reikšmingas tik kaip žaidybinis elementas. „Parex banko” Klaipėdos filialo valdytoja pataria moterims nebijoti daryti karjeros ir prisiimti atsakomybę.
Išeina, kad moteris, galinti rinktis tarp kilimo karjeros laiptais ir šeimos židinio puoselėtojos vaidmens, turi daugiau alternatyvų negu vyrai, visuomenės tradiciškai įpareigojami siekti vis aukštesnių postų ir vis didesnio atlyginimo.
„Iš tiesų – jeigu moteris sustoja ties vidutiniu karjeros laipteliu ir save paskiria šeimai, tai laikoma normaliu, suprantamu dalyku, – svarstė R. Buklerienė. – Tačiau jeigu konkrečiame etape užstringa vyras – manoma, kad jam, matyt, dėl vienokių ar kitokių priežasčių kažkas nesiseka…”
„Pačios” sindromas
Pagrindinė A. Burneikienės įžvelgiama problema, aktuali moterų politikių, vadovių, verslininkių gretose – solidarumo stoka.
„Tarpusavio konkurencija tarp jų stipresnė negu tarp skirtingų lyčių atstovų. Man atrodo, kad moterys turėtų atsisakyti požiūrio „aš pati viską padariau, tai ir kita, jei nori, tegul daro”, viena kitai pabūti mentorėmis, proteguoti jaunesnes ir joms padėti”, – kalbėjo kontrolierė.
R. Buklerienės manymu, moterims verslininkėms išties reikėtų dažniau dalytis problemomis ir pasiekimais. Čia nemažai pasitarnauti galėtų moteris verslininkes vienijančios organizacijos, svarstė banko filialo valdytoja.
„Javinės” direktorės manymu, šaunu būtų turėti galimybę pabendrauti su vadovėmis, dirbančiomis giminingoje srityje. Tačiau Lietuvoje moterų vadovių daugiausia yra būtent smulkiajame bei vidutiniame versle, kuris yra susiskaidęs. „O kiekvienas verslininkas dirba, kaip jam atrodo geriausia, atsižvelgdamas į savo srities specifiką ir sąlygas”, – kalbėjo V. Freitakaitė.
Valerija Lebedeva
„Vakarų ekspresas”