Baltijos jūra šaukiasi pagalbos

Apie savo „ligą” Baltija vis dažniau pajūrio gyventojams primena kartu su gintaro gabalėliais išmesdama ir dvokiančius teršalus – naftos produktų ir žuvusios dugno augmenijos liekanas.

Kaip sumažinti jai tenkančią taršos naštą, kad ateityje jūra netaptų mirusia, rugsėjo 27-29 dienomis Palangoje vyksiančioje konferencijoje žada tartis komercinių ir keleivinių bei žvejybos Baltijos šalių uostų, mokslo, regioninių ir valstybinių įstaigų, nevyriausybinių Europos Sąjungos organizacijų atstovai.

Mokslininkai jau ne pirmus metus siunčia signalus visuomenei apie Baltijos jūrą tykantį pavojų. Ji dėl intensyvios žmonių veiklos pasiekė mirštančio vandens telkinio ribą.

Į Baltiją pramoninių bei buitinių nuotekų, žemės ūkio cheminių ir organinių trąšų atplukdo arti 200 įtekančių upių. Mokslininkai yra apskaičiavę, kad per metus jūra sukaupia iki 55 tūkstančių tonų fosforo, 20 tūkstančių tonų sunkiųjų metalų: švino, cinko, vario.

Tokios apie Baltiją gyvenančių valstybių „dovanos” kelia grėsmę ne tik jos biologinei įvairovei, bet ir visai ekologinei sistemai. O kur dar po Antrojo pasaulinio karo jūros dugne palaidotos tebetūnančios cheminio ginklo bombos, kiti ginklai. Jie dūlėdami kelia pavojų ir jūros dugno augalijai bei žuvims. Ne kartą tokių radinių yra patekę ir į žvejų tinklus. Ypač žmonių sveikatai ir gyvybei pavojingas cheminis ginklas su iprito užtaisu.

Baltiją su Šiaurės jūra ir Atlanto vandenynu jungiantys Beltų sąsiauriai ne visada leidžia laisvai vykti natūraliai vandens apykaitai. Kol jūroje vanduo atsinaujina, ciklas užtrunka nuo 25 iki 30 metų. Per tokį ilgą laiką negalėdami niekur iškeliauti į Baltiją patekę sunkiųjų metalų, cheminiai junginiai kaupiasi jūros dugno augaluose ir gyvuose organizmuose, o per mitybos grandinę patenka ir žmonėms.

Pirmiausia Baltijos taršos simptomus pastebi žvejai. Kasmet į jų tinklus patenka vis mažiau vertingiausių žuvų – menkių, lašišų, uotų. Prie jūros taršos prisideda ir patys žvejai dėl įvairių priežasčių „dovanodami” jai kilometrus tinklų, kurie ir likę be šeimininkų tebegaudo žuvis, joms pūvant teršdami aplinką.

Siekiant sustabdyti vis didėjančią jūros taršą, konferencijoje „Baltijos jūra – ateities kartoms” jos dalyviai diskutuodami darbo grupėse ieškos bendrų sprendimų, kaip užkirsti kelią vis įvairesnes ir įžūlesnes formas įgaunančiai taršai nuotekomis, naftos produktais. Danijos, Švedijos, Norvegijos atstovai žada pasidalinti patirtimi, kaip efektyviausiai kovoti su tarša, kai į jūrą patenka skysti naftos produktai, pramoninės ir žemės ūkio nuotekos, balastiniai vandenys iš laivų.

Konferencijos organizatoriai ypatingą dėmesį žada skirti menkių žvejybos problemoms Baltijoje bei nuskandintiems žvejų tinklams, taip pat siūlyti metodus, kaip nuo jų išvalyti jūrą.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Aplinkosauga su žyma , , , , .

5 atsiliepimai į "Baltijos jūra šaukiasi pagalbos"

  1. kaskas

    ka ce pezi 😀 😛 👿 😯 💡 😐 😮 😥 🙁 😕 8) 🙂

  2. gaidys

    pezalai 🙄 😀

  3. bybis tawa kelnese

    ka cia pisat prota

  4. makakins

    bybi ka veiki? 😀 😛 🙄

  5. prinsose

    Klaupkites pries mane as princece o jus liurbiai as galinga o jus ne galiu bed kata jus sujimti su savo armija 😡

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.