Užsienio šalių prezidentai Klaipėdos uoste lankosi retai.
Todėl praėjusį savaitgalį vykusį Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo vizitą į uostą jūrinė bendruomenė priėmė ypač palankiai. Klaipėdoje apsilankiusį Azerbaidžano prezidentą labiausiai domino naftos ir jos produktų krovos kompleksai.
Laukia krovinių
Paprastai po aukščiausiųjų šalių vadovų vizitų kas nors pasikeičia į gerąją pusę. Svarbiausias klausimas, ar po Azerbaidžano prezidento apsilankymo Klaipėdos uoste padaugės krovinių.
Kai prieš kelis metus Būtingėje ir Klaipėdos uoste lankėsi Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas, šios šalies krovinių po jo vizito Lietuvoje nepadaugėjo.
Kol kas krovinių apyvarta tarp Azerbaidžano ir Klaipėdos uosto yra maža. Ilhamo Alijevo vizito Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijoje metu buvo pasakyta, kad pernai Klaipėdos uoste krauta 11 tūkst. tonų, šiemet – 8 tūkst. tonų krovinių.
Tačiau išlieka vilčių, kad Klaipėdos uoste ateityje gali padaugėti per Azerbaidžaną keliaujančių Kazachstano, Turkmėnijos ir netgi Kinijos krovinių.
I.Alijevas akcentavo, kad per Azerbaidžaną galėtų keliauti kroviniai iš Rytų šalių, kurie per Juodojoje jūroje esantį Ukrainos Iljičovsko uostą pasiektų ir Klaipėdą. Šį uostą su Klaipėda jungia konteinerinis traukinys „Vikingas”.
Naftos ištekliai
Esame tolokai nuo Azerbaidžano ir ne kažin kiek žinome apie šią šalį. Įdomu tai, kad Azerbaidžanas yra viena sparčiausiai besivystančių Vidurinės Azijos regiono šalių. Pernai jos vidaus produktas išaugo net 36 procentais. Tokius tempus lėmė tai, kad ši šalis padidino naftos ir dujų gavybą bei prekybą. Azerbaidžano sostinę Baku naftos vamzdynai jungia su Novorosijsko, Supsos, Tbilisio, Džeichano miestais. I.Alijevas teigė, kad kasmet vamzdynais pumpuojama apie 50 mln. tonų naftos.
Šių metų pradžioje paskelbta, kad naftos gavybą valdanti Azerbaidžano valstybinė naftos kompanija Gruzijoje ir Turkijoje planuoja statyti naftos apdorojimo gamyklas ir eksportuoti naftos produktus į Europos šalis – Rumuniją ir Graikiją.
Ne taip seniai svarstyta galimybė įrengus papildomus vamzdynus Azerbaidžano naftą pumpuoti į Baltijos jūros regioną, konkrečiai iki Lenkijos uostamiesčio Gdansko, iš kur per Būtingės naftos terminalą ji būtų tiekiama ir Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai.
Pertvarkys uostą
Didindamas žaliavų gamybą Azerbaidžanas planuoja iš esmės pertvarkyti ir Baku uostą. Šiuo metu Baku uostas geležinkelių keltų laivybos linijomis yra sujungtas su rytinės Kaspijos dalies uostais – Krasnovodsku, Aktau ir Bekdašu. Per metus Baku uoste kraunama 4 mln. tonų krovinių.
Šių metų viduryje Azerbaidžano valdžia paskelbė apie didžiulį projektą – Baku prekybos uosto iškėlimą į naują vietą. Maždaug 400 mln. JAV dolerių vertės projektas būtų pradėtas įgyvendinti 2008 metais, o jau 2015 metais galėtų priimti apie 12 mln. tonų krovinių. Tai, kad vykdamas į Lietuvą Azerbaidžano prezidentas panoro aplankyti Klaipėdos uostą, galima paaiškinti ir dideliu jo susidomėjimu statyti naują uostą Aliat gyvenvietėje netoli Baku. Klaipėdos uostas šiuo metu yra vienas moderniausių Europos uostų. Per 17 metų po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jame pastatyta beveik 30 naujų terminalų, kur įdiegtos ir naujausios pasaulyje taikomos uostų veiklos technologijos.
Naujajame Azerbaidžano uoste, kurio projektą teikia viena iš Pietų Korėjos kompanijų, planuojama įrengti 11 naujų krantinių. Šis uostas ateityje galėtų būti Europą, Kaukazą, Centrinę ir net Pietryčių Aziją jungiančio vadinamojo TRACECA transporto koridoriaus dalis. Lankydamasis Klaipėdoje Azerbaidžano prezidentas I.Alijevas užsiminė, kad dar nepradėjus statyti uosto jau yra tikimybė, kad per jį būtų gabenama apie 10 mln. tonų krovinių.
Naujuoju uostu ypač domisi Kazachstanas, kuris per Kaspiją tanklaiviais gabentų naftą, o iškrovus ją toliau pumpuotų vamzdynais iki Juodosios jūros. Rugsėjį vykusiame Eurazijos energetiniame forume didžiausios Kazachstano naftos gavybos kompanijos „Kazmunaigaz” vykdantysis direktorius Armanas Darbajevas pareiškė, kad per Azerbaidžaną per parą norėtų eksportuoti apie 500 tūkstančių barelių naftos. Per metus tai sudarytų apie 23 mln. tonų. Planuojama, kad ateityje tie kiekiai dar didėtų ir per parą sudarytų net iki 1100 tūkstančių barelių arba 56 mln. tonų per metus. Norint eksportuoti tokį kiekį naftos tektų plėtoti ne tik uostus, bet tiesti naujus vamzdynus.